Šiais metais abiturientai jau po pirmojo išbandymo – anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalies – savo kailiu patyrė, ką reiškia Nacionalinio egzaminų centro (NEC) visiška nekompetencija. Ir NEC už tai neatsiprašė. Priešingai – išsigynė.
Rado klaidų
Kai klaidą padarai egzamine – tau nuima taškus. Kai klaidą padaro egzamino rengėjas, pavyzdžiui, NEC, tai mokinys klaidą turi pastebėti pats ir taip parodyti aukštesnę kompetenciją. Aš nemeluoju – NEC pateikė tokią poziciją, kai mokiniai ėmė viešinti egzaminų lapuose pamatytas klaidas.
Pilietiška moksleivė portalui lrytas.lt atsiuntė egzamino lapus, kuriuose matoma, jog užduotyse yra netikslumų – diagramose pateikti skaičiai skiriasi nuo tų, kurie matyti šalia jų esančiose legendose.
Ar egzaminai sunkūs ir jaunimas dėl to zirzia? Ne. Su abiturientais viskas gerai. Su egzaminus rengiančiųjų galvomis – nelabai. Todėl jaunimas ir zirzia. Štai pavyzdys – NEC reakcija į savo darbuotojų klaidą.
„Skirtingi skaičiai prie diagramų tikrai nesutrukdė mokiniams atlikti užduotis, nes šioje egzamino dalyje yra vertinama jų komunikacija užsienio kalba, o ne faktinės informacijos tikslumas. Mokiniai 15 min. rengiasi kalbėjimo dalies atlikimui, tuo metu jie turėjo galimybę informuoti apie netikslumą, bet tokios informacijos negavome. Vadinasi, tai nesutrukdė mokiniams atlikti užduoties, o jei kalbėdami jie paminėjo skaitinės informacijos neatitikimą, tai tik pademonstravo užsienio kalbos aukštesnę kalbinę kompetenciją“, – lrytas.lt komentavo NEC atstovai.
Egzamino neišlaikė
Kai kuriose mano mokyklos klasėse kabo „stebuklingų“ žodžių lentukės, o jose yra toks žodelis: „Atsiprašau“.
Bet NEC stebuklais nesivadovauja. Jiems rūpi būti sausiems. Suspaustomis lūpomis jie tikrina kiekvieną rašalo mokinių tekstuose centimetrą ir pažymi visas klaidas. Bet kai jie patys padaro klaidas, jų niekas nenutarkuos ir jie net atsiprašau nepasakys.
Techninė klaida – žmoniška ir visiškai suprantama. Tačiau ją pastebėjus reikia taisyti. Kai ištaisyti nebegalima, kaip nutiko šiuo atveju, reikia atsiprašyti tų, kuriuos ši klaida paveikė. NEC mano kitaip.
NEC turbūt svarsto, kad mokiniai yra gyvuliai, kuriuos įvarius į kampą, šie vis tiek turi išsisukti iš painių, ne visada net patyrusiam suaugusiajam kartais įveikiamų situacijų.
Niekada nebus taip, jog mokinys ateis į egzaminą visiškai be streso ir bus pasiruošę įvertinti visas, net nenumatytas aplinkybes. Streso užblokuotos smegenys vos tvardosi su panika ir kuo didesnė tikimybė, kad mokinys mokėsi, tuo didesnė ir tokia tikimybė, jog jis tik dar labiau pergyvens dėl savo rezultato (tiems, kurie nesimoko, ir taip viskas dzin).
Jis gauna lapus, kuriuose skaičiai neatitinka diagramų, ir štai kokios mintys gali apimti: „Aš kažko nesuprantu, gal tai mano kaltė?“, „Galbūt neteisingai suprantu tekstą ir ką man reikia išties pasakyti“, „Gal aš nesuvokiu net teksto esmės ir skaičiai turi skirtis, nes tai užduoties dalis?“, „Gal man reikia pateikti abu šiuos skaičius?“ ir pan.
O NEC laimina šią savo klaidą. Galbūt netgi dar galėtų pasakyti, kad „čia mes beveik specialiai padarėm, jog mokinys parodytų dar aukštesnę kompetenciją“ (šitą citatą aš išgalvojau).
Sėskitės, NEC dėdės ir tetos, rašau Jums dvejetą ir palieku po pamokų. Ir nuimu visus taškus. Neišlaikėte egzamino.
Egzaminas neturi būti sunkus tiems, kurie mokėsi visus tuos 12 metų, ir būna sunkus tiems, kurie nesimokė – kitaip negali būti, nes, kaip sako mano istorijos mokytoja, stebuklų nebūna.
Laukia atsiprašymo
Tačiau ši detalė išdavė skaudžią visos Lietuvos problemą, už kurią niekas neatsakys, jaunimas bėgs. Mūsų jaunimas ir ateities garantas iš Lietuvos gali pabėgti, nes nemato teisingumo. Jų niekas neatsiprašo, kai egzaminai būna parengti netvarkingai.
Be to, juos kritikuoja, jog šie praneša apie klaidas, jiems kalama į galvas, kad jie niekam tikę ir iš esmės, jų rezultatai krenta, todėl reikia dar labiau spausti „ant mokslų“, o finale – jiems į nosį brukamas gėdos egzaminas, kuriame patys egzaminuotojai daro klaidas. Neteisk ir nebūsi teisiamas, sakoma. Tai kieno eilė dabar teisti – egzaminuotojų ar mokinių?
Beje, vaikai žudosi. Būna, kad vienai mokyklai, kurioje – per 600 mokinių, paskiriamas vos pusė etato dirbantis psichologas. Nes svarbiausia yra ne mokinių emocinė būklė, užtikrinimas, kad jie gyventų teisingoje šalyje ar bent veikiančioje sistemoje, kurioje už klaidas atsiprašoma, tačiau svarbiausi yra jų rezultatai. Jei jie padaro klaidą (o tai, beje, irgi būna žmoniška), už tai mokiniai atsiima dienyne matydami prastus pažymius. Bet jei klaidą padaro valdininkai, šie mokinių net neatsiprašys. Čia ne klaida. Čia kone socialinė provokacija (juokauju).
Ko nebėgti iš tokios šalies? Ar man verta išlaikyti visus tuos pasensiančius valdininkus ir ar verta rūpintis tais, kurie manęs, abituriento, neapgynė nuo tokios neteisybės? Aš nežinau. Nebesu toks kategoriškas patriotas.
Aš džiaugiuosi mūsų jaunąja karta. Didžiuojuosi jų tėvais, kurie ugdo tokius šaunius žmones. Jūs verti pagarbos. Ir mokytojais, kurie dirbdami sunkų darbą, kone už dyką pamokose kalba apie gyvenimo grožį, ateitį ir suteikia sparnus. Jie verti tų visų šokoladų ir gėlių, todėl atsiprašau, kai rašau, jog per Rugsėjo 1-ąją už tokią švietimo sistemą niekam nereikia dovanoti gėlių.
Bet ta biurokratinė mūsų, mokesčių mokėtojų, išlaikoma įstaiga – NEC – žaloja Lietuvos vaikus. Ji atskleidžia bent dalį vis reformuojamo, kone reanimuojamo, tačiau kažkodėl vis dar stipriomis reformų injekcijomis gaivinamo ir kol kas be sąmonės gulinčio švietimo problemas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
