Niekada negalvojau, kad Lietuvoje dar tiek daug neapykantos, kad prieš 30 metų gyveno geriau, užėmė kažkokias svarbias pareigas.
O tais laikais, kaip žinoma, jeigu tu nepriklausei komunistų partijai, tu negalėjai užimti vadovaujamų pareigų.
Tu net negalėjai eiti į bažnyčią, nes tave stebėjo. Tu nebuvai laisvas, tu privalėjai daryti taip, kaip tau liepė, arba galėjai būti eiliniu darbininku, tokių tai jau niekas neskundė ir niekam jie nebuvo įdomūs.
Kitas dalykas, labai daug komentaruose besipiktinančių laisve. Jie netiki, kad Lietuva dabar yra laisva. Jiems Europos sąjunga ir Sovietų sąjunga yra vienas ir tas pats.
Tai leiskite paklausti, ką gero davė Lietuvai Sovietų sąjunga, ar viską galėjote daryti, t.y. keliauti po visą pasaulį, turėti savo kalbą, savo papročius, šventes, nebijoti garsiai pasisakyti. Viskas buvo tas pats, taip?
Laisvę daugelis matuoja pinigais. Jeigu neturi pinigų, jau esi „nelaisvas“. Kada jūs atskirsite sąvokas, kad yra laisvė ir piniginė laisvė. Ne pinigais laisvė matuojama. Jeigu žmonės būtų taip galvoję prieš 30 metų, tai mes iki dabar būtume Sovietų sąjungoje.
Tais laikais kai kurie turėjo labai gerą priėjimą prie visko, kur tik ką nors galima buvo namo parsinešti. Viskas būdavo „deficitas“. Kas daugiau vogė, tas daugiau ir turėjo, ir tas visko tempimas namo gilus ir dabar, tik ne taip lengva jau visus apgauti, kad niekas nepamatytų, ką tu namo nešiesi.
Tai kyla klausimas, kas visgi yra didesnis patriotas? Ar viskuo nepatenkintas, rusų laikų besiilgintis žmogus, ar buvęs komunistas, kuris širdyje visada palaikė ir palaikys savo šalį Lietuvą?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
