Mokytojas apie gerą mokyklą: „Norisi tikėti, kad galime“

Įdomu tai, kad atsakymus, kaip ieškoti, kurti kokybę švietime, kokia yra toji gera mokykla, iš esmės mes turime. Negali sakyti, kad ir nieko nedarome. O ir paieškos, kaip sukurti tą gerą švietimą, buvo itin ilgos, prasidėjusios Tautine mokykla, pasibaigusios skambiu Geros mokyklos vardu, kai dar 2015 m. „švietimietė profesionalė“ ministrė patvirtino Geros mokyklos koncepciją. 

Mokytojas svarsto, kaip sukurti gerą mokyklą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Mokytojas svarsto, kaip sukurti gerą mokyklą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 Jaunas mokytojas svarsto, kaip Lietuvoje sukurti gerą mokyklą.
 Jaunas mokytojas svarsto, kaip Lietuvoje sukurti gerą mokyklą.
Daugiau nuotraukų (2)

Haroldas Maselis

Aug 14, 2018, 11:50 AM, atnaujinta Aug 14, 2018, 11:51 AM

Koncepcija valstybės tarnautojams tapo kaip užduotis, kurią privalu vykdyti. Tačiau čia pakibome, nes konkreti užduotis nesuformuluota (paprastai įsakymo tekste būna aiški nuoroda į tuos, kas įgyvendins, atliks reikiamus veiksmus, bet šįkart to visiškai nebuvo). 

Tačiau kas ta Gera mokykla? Kaip ir užsienio autorių akimis (L. Lezzote (1991), R. J. Marzano (2003), D. Hudson (2009), H. C. Silins, R. Murray-Harvey (1999) ir kitų), taip ir lietuviškoje Geros mokyklos koncepcijoje – bendrojo ugdymo įstaiga nėra tik mokymo(si) standartus atitinkanti įstaiga, bet organizacija, kurios veiklos sėkmę (rezultatus) lemia platus spektras vidinių ir išorinių veiksnių. 

Apibendrinus įvairias nuomones, Gerai mokyklai būdingas demokratiškumas ir bendruomeniškumas, atvirumas pokyčiams bei mokinių lūkesčiams, daroma mokinių pažanga ir geri mokymosi pasiekimai, empirinių ugdymo(si) metodų taikymas, bendradarbiavimas su vietos bendruomene, humaniškumas ir geras mikroklimatas. 

Visi šie komponentai vienodai svarbūs, nes daro įtaką vienas kitam, taip konstruojant organizaciją, kurioje visi su jos veikla susiję aspektai tarpusavyje dera. 

Suvokiant, kad Gera mokykla prasideda nuo misijos, jos turinys turi sietis su pačia organizacija, jos žmogiškaisiais ištekliais, vertybėmis ir veikla. 

Gerai mokyklai būtinas ryšys tarp minėtų dalykų. Ir, pirmiausia, tai ne dokumentavimo, teisinio reguliavimo klausimas, o bendruomenės susitarimai, kurie gali keistis pagal aplinkybes. Todėl Geros mokyklos koncepcija, ar bet koks kitas teisės aktas nėra ir negali būti kokybiško švietimo garantas. 

Tiesiog taip dažnai teisės aktų niekas nekeis, o mokyklose verda gyvenimas, veikiamas tiek jos pačios, tiek išorinių veiklų. Dėl minėtų bruožų mokyklai nereikia nacionalinių dokumentų, kuriais vadovautųsi kaip receptų knygomis. 

Mokyklos bendruomenė turi pati kasdien ieškoti savo receptų konkrečiai situacijai, ugdymui, atsižvelgdama į nuolat besikeičiančią visuomenę bei, svarbiausia, ugdytinius, iš kurių kiekvienas yra kitoks. 

Jeigu žinome, kas yra Gera mokykla, kodėl tiek kalbame apie tai, kad jos nėra? Pirmiausia, reikėtų drąsiai sakyti, kad yra sėkmingai veikiančių mokyklų, kurios atitinka anksčiau minėtus bruožus. 

Tačiau atotrūkis tarp mokyklų, kurias vadintume geromis, ir tų organizacijų, kurių veikla netenkina, yra didelis. Tai gerai iliustruoja Vilnius, kuriame tiek reitinguose, tiek nagrinėjant įvairius nacionalinius tyrimus, tiek valstybinių egzaminų rezultatus regimos aukštas pozicijas Lietuvos kontekste turinčios mokyklos. Bet... 

Kai tėvai dalyvauja priėmime, užplūsta skundai dėl to, kuri įstaiga priskirta jų teritorijai, kodėl jų vaikai patenka „ne į tą mokyklą“ ir nėra vietų tose gerose mokyklose. To rezultatas – kelios neretai elitinėmis laikomos organizacijos komplektuoja visas įmanomas klases, o kitos – tuštėja. Tiesa, tai didžiųjų miestų (labiausiai Vilniaus) aktualija, nes rajonų savivaldybėse tuštėjimas negali būti tinkamu rodikliu kokybei.

Atsakomybė už tai turėtų prisiimti steigėjas (dažniausiai – savivaldybė), bet svarbesnis yra pačios mokyklos bendruomenės vaidmuo. Ji kuria organizacijos kultūrą, ugdymo turinį, veiklą. Tačiau ar pakankami turi įrankių tai daryti? Veikiau – ne. Steigėjai sprendžia daugelį ūkinių, administracinių klausimų, o Švietimo ir mokslo ministerija su pavaldžiomis institucijomis formuoja ugdymo turinį (bendrąsias programas), kontroliuoja veiklą. 

Remiantis tiek Lietuvos dokumentais, tiek Vakarų Europos edukologijos tyrimais, Gerai mokyklai reikalingas savarankiškumas. Bendrojo ugdymo įstaiga turi pati kurti savo tapatybę, ugdymo turinį, kelti tikslus ir juos įgyvendinti, jos veiklos kokybės užtikrinimui naudojant ne kontrolę, o pagalbą. 

Vidaus auditai nėra pagalba, reikalingos konsultacijos, įsivertinimai, monitoringai, klasteriai, apjungiantys skirtingus kompetencijų centrus. Šią pagalbą turėtų pasikviesti pati organizacija arba jos steigėja (savivaldybė). Priešingu atveju tai tik varnelių dėliojimas. 

Norisi tikėti, kad galime turėti savitas (įvairias) mokyklas, nes kiekvieno ugdytinio poreikiai yra skirtingi, t. y. mokykla yra gera tiek, kiek gali patenkinti mokinių, jų tėvų lūkesčius. Jokiai mokyklai nepavyktų atitikti visų lūkesčių, kurie gali visiškai skirtis (nuo puikių rezultatų valstybiniuose egzaminuose iki saugios aplinkos vaikui). 

Todėl turi būti pasirinkimas, o šis neįmanomas, kai centralizuotai kuriami standartai (mokyklos veiklos kokybė vertinama ne pagal mokyklos bruožus, jos tikslų įgyvendinimą, o pagal atitikimą kelių žmonių sugalvotiems vadybos ir pedagogikos standartams). 

Kuriant pasitikėjimu grįstą tradiciją, mokyklos keisis, prisiims atsakomybę, jų bus įvairių ir tikrai nebus jos visos geros. Bet turės šansą tokiomis tapti. 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.