Mums abiems po 38, jau pats laikas kurti šeimos pagausėjimą. Deja, šioje srityje mus dievulis ir pamiršo...
Gėrė vaistus
Lankėmės pas gydytojus, atlikome krūvas įvairiausių tyrimų, visur išgirstame diagnozę – nenustatytos kilmės nevaisingumas.
Gydytoja žmonai yra prirašiusi vaistų ar tai papildų, kurie turėtų stimuliuoti folikulų gamybą ir padidinti šansą pastoti. Tuos vaistus ji geria jau apie metus.
Dirbtiniam apvaisinimui žmona nesiryžta. Sakė, tiki, kad ir taip galima pastoti. Na, su kiekvienu gydymu gimsta vis nauja viltis, todėl apvaisinimą kol kas aplenkiame.
Tačiau pastebėjau, kad nuo bergždžių pastangų man prasidėjo depresija. Gal, sakysite, vyrams nebūdingas toks tėviškas instinktas, bet aš labai noriu vaikų. Gyvenimas be jų man atrodo bevertis, beprasmis ir tuščias.
Kartą su žmona užsukome į vaistinę. Priminiau jai, kad baigiasi jos vaistai, kad dabar jų nusipirktų. Žmona pradėjo keistai elgtis, kažką mikčiojo susiraukusi, kad nepasiėmė recepto. Bet receptas buvo jos piniginėje.
Kai vaistininkė atnešė vaistų pakelį, pasitikslinau, ar čia kitų gamintojų? Nes žmona geria visai ne tokius. Vaistininkė užtikrino, kad klaidos nėra. Nieko nesupratau, tuomet ką visą tą laiką gėrė mano žmona. O ji be žodžių nusipirko pakelį, įsimetė į rankinę.
Išaiškėjo tiesa
Grįžęs namo iškvočiau žmoną, kad ji visą tą laiką man neįtariant gėrė paprasčiausius vitaminus... Man žemė prasivėrė...
Pasirodo, ji pavargo nuo betikslio stengimosi, nuo tyrimų, nuo laukimo. Ji nenorėjo dirbtinio apvaisinimo, nenorėjo daugiau jokių procedūrų, operacijų ir nesėkmingų bandymų. Ji norėjo gyventi laisvai, viską palikti spręsti likimui. Ir nesijausti sugedusia vyro svajonės orkaite.
Tai jos apsisprendimas. Tačiau aš noriu vaikų, noriu turėti didelę šeimą. Negaliu pakeisti savo jausmų ir troškimų. Be vaikų, jaučiu, aš būsiu visą gyvenimą nelaimingas ir ją kaltinsiu, kad pakankamai dėl to nesistengė. Dar blogiau – netgi stengėsi vaikų neturėti ir mane apgaudinėjo...
Todėl pasiūliau jai laisvę. Laisvę nuo primestos mano svajonės ir laisvę pačiai rinktis, ar ji nori su kažkuo turėti vaikų, ar ne. Pasiūliau jai skirtis.
Nežinau, gal per daug griežtas esu, bet nežinau, kaip kitaip dar išspręsti mūsų šeimos problemą. Kaip rasti išeitį.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
