Bet ne visų gyvenime motinystė yra kažkas pakilaus. Tada mintys krypsta į labai žiaurų veiksmą – abortą. Bet tuo metu moters galvoje tai atrodo, jos manymu, tinkamiausia problemos sprendimo forma.
Mano gyvenime buvo įvykis, kuris privertė patikėti, kad kito, net ir mažai pažįstamo žmogaus pagalba dėmesys ir laiko paaukojimas gali padaryti stebuklus.
Maždaug prieš 13 metų į mano darbo kolektyvą atėjo dirbti jauna mergina. Simpatiška, protinga, fenomenalios atminties. Bet truputį nelaiminga. Nelaiminga, nes ištekėjo už žmogaus, kuris buvo linkęs į alkoholį ir psichologinį smurtą. Mūsų bendravimas buvo draugiškas ir pakankamai mandagus.
Bendradarbio pastangos
Bet praėjus 5 mėnesiams po įsidarbinimo ji sužinojo, kad laukiasi. Vaikas buvo jos vaikystės svajonė. Bet turėdama tokį vyrą ji stengėsi šią svajonę atitolinti. Bet, kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.
Vieną dieną nuskambėjo šiurpūs žodžiai: „Aš pasidarysiu abortą“. Man per kūną net šiurpai nuėjo. Nesitikėjau, o gal ir nenorėjau tikėti, kad ji tai ištars. Nusprendžiau jai padėti. Nesitikėjau, kad kažkas pavyks, bet pasiryžau.
Pakviečiau ją pasivaikščioti po parką ir pasikalbėti. Tiesiog. Kadangi mūsų santykiai buvo paremti abipuse pagarba, ji sutiko. Jokių „kudlotų“ minčių net nekilo.
Jau pačio pirmo pasivaikščiojimo metu nedariau klaidos ir nesistengiau jos nei gėdinti, nei smerkti. Tiesiog uždaviau klausimą „Kodėl?“. Kodėl? Kokios priežastys?
Buvo įdomu sužinoti, kodėl žmogus atsisako svajonės ir nori padaryti veiksmą, dėl kurio gali graužtis visą gyvenimą. Vaikštinėjom gana ilgai, daugiausiai tylėjome. Galiausiai aš jos paprašiau nesiimti jokių drastiškų veiksmų. Norėjau, kad ji pamąstytų. Susitarėme pokalbį pratęsti kitą vakarą. Taip ir nutiko.
Rūpinosi net naktimis
Pokalbis buvo daugiau atviresnis, nes apie jį nežinojo niekas. O tai jai pridėjo pasitikėjimo. Kalbėjomės kelias valandas. Ir tai veikė. Atrodė, kad ji palūš ir viskas nueis perniek. Bet aš vis stengiausi ją perkalbėti. Ir supratau, kad reikia pagalbos, kuri būtų rimtesnė.
Pasiūliau jai pabendrauti su kunigu. Ne su daktarais ar kažkokiais proto guzais, o tiesiog su kunigu. Ji laukėsi jau trečią savaitę. Laiko tempimas ir atkalbinėjimas turėjo ir tam tikrą užslėptą idėją. Tiesiog norėjau, kad ateitų tas laikas, kai aborto daryti nebegalima.
Po kunigo pokalbio jos pasaulis pasikeitė tarsi po žaibo kirčio. Kalbėdavomės su ja telefonu, mes eidavome į parką. Kalbėdavome apie tai, koks vaikas bus gražus, stiprus ir nuostabus, kaip jo mama. Džiaugiamės abu, kai jis o spardydavosi pilve ir kad gerai vystėsi.
Po truputį ji pamilo tą mažą žmogutį savo pilve. Pripažinsiu, viskas nebuvo nuostabu, kaip pasakoje. Ji mane kartais ignoruodavo, rėkdavo, keldavo isterijos bangas ir vėl norėdavo nutraukti nėštumą. Bet kažkur giliai širdyje, mažame kamputyje turbūt buvo saugiklis, kuris jai neleido padaryti to siaubingo veiksmo.
Aš jai buvau tapęs tarsi antru tėvu ir motina, nes jos vyras beveik niekada nebuvo blaivas, tėvai gyveno kitame mieste, su ja labai mažai bendravo. Todėl aš klausydavaus jos naktį, dieną, kai jai būdavo be galo sunku ir jį norėdavo viską mesti velniop. Bet mes nuėjome tą kelią.
Auga perspektyvus sportininkas
Ir štai, po aštuonių mėnesių su trupučiu į šį pasaulį atėjo sveikas kaip ridikas berniukas. Po vaiko gimimo jos mąstymas pasikeitė, ji nusprendė mesti veltėdį vyrą ir auginti vaiką viena.
Dabar ši moteris gyvena Vilniuje, augina dar vieną mažą mergaitę, o jos sūnus siekia futbolo aukštumų vartininko pozicijoje. Užaugo perspektyvus jaunuolis. O viskas galėjo žlugti per kelias akimirkas. Tiesiog laiku pasitaikė žmogus. Žmogus, kuris nebuvo nei giminė, nei superdraugas ar panašiai. Žmogus, kuris matė prasmę aukoti save vardan kito.
Būna kad ir dabar su ja susirašom, papasakoja, kaip jos sūnui sekasi. Ji iki šiol sako, kad aš padariau patį geriausią darbą savo gyvenime.
Reikia ieškoti žmogaus
Mielos moterys, prieš žengdamos patį baisiausią žingsnį, kuris yra be atgalinio bilieto, pamąstykite, ar to tikrai reikia. Galbūt šalia yra žmonių, kurie jums gali būti atspirties taškas. Galbūt jūs neradę paguodos artimųjų ar draugų tarpe ją galite rasti bažnyčioje ar net socialinėje erdvėje.
Galbūt pats tyliausias žmogus jūsų aplinkoje gali būti nuostabus psichologas. Nebijokite būti silpnos. Nebijokite prašyti pagalbos. Kalbėkite. Galbūt tai, kas jums dabar atrodo našta, po 20 metų uždirbs milijonus, taps ministru ar užvaldys sporto ar meno pasaulį. Patikėkite, kažkur yra tas žmogus, tik reikia jį rasti. Po vieną jūs stiprios, kartu jūs galingos. Nes jūs moterys – gyvybės davėjos.
Šis rašinys dalyvauja portalo lrytas.lt ir „Krizinio nėštumo centro“ konkurse „Mano motinystės istorija“, kuris vyks visą balandį. Laimėtojai bus paskelbti gegužės 3 d.
Galima kreiptis pagalbos
Neplanuotai pastojote, nežinote, kaip elgtis? Kyla klausimų dėl netikėto partnerės, dukros, sesers nėštumo, nežinote, kaip galima padėti? Pasikonsultuokite su „Krizinio nėštumo centro“ specialistais – psichologais, teisininkais, socialiniais darbuotojais.
Savo klausimą įrašykite į laukelį skydelyje, kurį rasite straipsnio apačioje, ir paspauskite „siųsti“. Atsakymas kaip įmanoma greičiau bus publikuotas lrytas.lt skyrelyje „Vaikai“. Nemokamas konsultacijas galite gauti ir telefonu: 8 603 57912 bei el.paštu: neplanuotasnestumas@gmail.com
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
