Patriotiškai nusiteikę pirkėjai juos gėdija dėl užsienyje paliekamų milijonų, o praktiškumo mėgėjai giria už sugebėjimą aprūpinti šeimą būtiniausiais produktais ir sutaupyti. Tiesa turbūt slypi kažkur per vidurį.
Į Lenkiją pirkinių važinėju dvejus metus ir noriu pasidalinti pastebėjimais, kokių dvasinių vertybių pavyko sukaupti per šį laiką.
Kai jau pabodo važinėti gerai pažįstamu keliu tarp Kauno ir Suvalkų, sumanėme paįvairinti kelionę ir užsukti į Vygrių nacionalinį parką, kurio pažiba – Vygrių kamaldulių vienuolynas. Įspūdingas statinys, įspūdinga vieta!
Pusdienis jame pralėkė nepastebimai ir dar būtume ilgiau pasilikę, tačiau norėjome suspėti į parduotuves Suvalkuose.
Kodėl apie tai pasakoju? Nes turbūt niekada nebūtume apsilankę šioje nuostabioje vietoje, jeigu ne apsipirkimo išvykos. Kai sumanome su žmona keliauti, žemėlapyje dairomės į tolimas šalis. Kita vertus, tokioms tolimoms kelionėms reikia laiko, o įspūdinga vietovė visai šalia Lietuvos – tiesiog ranka pasiekiama.
Ar matėte paminklą Seinuose vyskupui ir garsiam poetui Antanui Baranauskui? O aš mačiau, net gėlytę padėjau ir tam reikalui prireikė vos valandą nukrypti nuo įprasto maršruto. Kitu metu tikrai nebūčiau sumanęs tai padaryti.
Žmona Suvalkų turguje prisiperka neregėtų gėlių ir kitų augalų. Man tie žalėsiai neįdomūs, bet jai – pažinimo džiaugsmas. Sodina, laisto, glosto, kalbina, o draugės miršta iš pavydo. Lietuvoje tokie augalai tiesiog neparduodami.
Nuo mažens šiek tiek supratau lenkų kalbą, tačiau nuolatinės kelionės į kaimyninę šalį kaip reikiant padėjo išlavinti lenkų kalbos įgūdžius. Nekyla jokių sunkumų susikalbėti su lenkais, nors pastarieji taip pat bando kalbėti lietuviškai. Jeigu rašyčiau savo CV, drąsiai galėčiau nurodyti, kad moku lenkų kalbą.
Todėl drąsiai galiu sakyti: kelionės į Lenkiją naudingos ir dvasiniam-kultūriniam tobulėjimui.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
