Mano žmona nėra piktas žmogus, ji maloni moteris. Dažniausiai. Ir stengiasi dėl šeimos, nepavadintum kokia savanaude. O vat prasidėjus atostogoms ji pasikeičia. Ne į gerąją pusę.
Suirzlėja, viskas netinka. Nuvažiuojame į Nidą ir tik spėjam pasidėti daiktus - jau tempia visur eiti. Aš noriu ilsėtis, o ne lakstyt su petarda užpakaly! Nepatenkinta, kad nebėgu visur, o einu į paplūdimį. Viskas prasideda jau prie jūros: išsimaudom, o tada paplūdimy nepatenkinta, kad kelias valandas guliu.
Aš taip suprantu poilsį!!! Ar reikia mane visur buksinti? Jeigu nori vaikščioti palei jūrą - vaikščiok, kodėl reikia kartu?!
Taip paklausęs tampu nejautriu idiotu. Niekšas, nesuprantu, kad žmona nori dviese pavaikščioti. Bet atostogos tai ir mano!
Išlenda ir jos savanaudiškumai. "Noriu to, noriu ano, nusiperkam tą, šitą, kitą, keturioliktą", - tarška ir tarška. Namie abu gyvename gan taupiai. Žino, kada reikia atsidėti, esame susitarę, kam taupome. O per atostogas, matau, viskas pasimiršta.
Galėtume apsipirkti Nidos prekybos centriuky ir savo kambary pavalgyt porą kartų per dieną. Virtuvėlė yra su puodais, galim ir pasigaminti, dešrelių išsivirt. Bet kiekvieną dieną reikia į kavinę! Ir vakare kavos su ledais. Ir prieš jūrą kažko užkąsti. Giros ar bandelę nusipirkti einant pasivaikščioti. Ir grįžimui - žieduką su gintaru atsiminimui!
Visos atostogos virsta - tam ta da dam - energingo lakstymo visur pasivaikščioti ir pinigų leidimo švente. Aš ne taip suprantu poilsį.
Neišsiplečiant: kalbėjausi su ja, skirtingi mūsų požiūriai. Nesusišnekam. Ar tada nebeatostogaut kartu? Bet atskirai keliauti - ar taip šeimos daro? Manau, turėtų labiau vis tiek ji prisitaikyti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
