12 metų slaugos namuose gyvenanti moteris įvardijo, kas ten svarbiausia

Vieną dieną įsijungiau televizorių, žiūriu – Stano su Deivydu Zvonkumi spaudžia vienas kitam ranką ir drauge kartoja: „Svarbiausia – bendravimas.“ Taip panašiai. Ir ta mintis mane labai užkabino.

 Pasak moters, vienišo žmogaus, kurio niekas neaplanko, gyvenimas visai kitoks. Ji dėkinga bičiuliams už bendravimą.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
 Pasak moters, vienišo žmogaus, kurio niekas neaplanko, gyvenimas visai kitoks. Ji dėkinga bičiuliams už bendravimą.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Jei leidžia jėgos, senoliai gali ir apsipirkti, ir pasivaikščioti.<br>V.Valentinavičiaus asociatyvioji nuotr.
Jei leidžia jėgos, senoliai gali ir apsipirkti, ir pasivaikščioti.<br>V.Valentinavičiaus asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

L. B.

Aug 1, 2019, 4:22 PM

Iš tiesų, juk svarbiausia – bendravimas. Labai svarbu turėti žmonių. Ypač gera, kai gyveni atokiau, o rūpi net buvusiems kurso draugams.

Slaugos namų privalumai

Man greitai bus 90 metų. Jau 12 metų gyvenu globos namuose. Po onkologinės operacijos nebegalėjau užlipti į 5 aukštą, kuriame buvo mano ir dukters butas, todėl pasirinkau gyventi čia. Moku tik už gyvenamą vietą - nei mokesčių, nei pagalbos nebepriskaičiuoja. Kai reikia, su darbuotoja nuvažiuoju į parduotuvę, apsiperku maisto. Tie, kurie nebegali patys nuvažiuoti, įduoda darbuotojai sąrašą.

Aš buvau, esu vieniša motina. Taigi, vyro nėra. Pusseserės ir kiti jau pasimirę. Neturiu giminių, todėl čia buvo geriausias pasirinkimas. Finansinių problemų nėra, mano pensija irgi nebloga. 

Be abejo, kad geriau gyventi atskirai nei su suaugusiais vaikais. Čia galima labai kokybiškai gyventi! Laidojimo reikalų taip pat nebijau. Esu sudariusi sutartį, kad po mirties mano kūnas bus paaukotas mokslui. Galės medicinos studentai mokytis. Juokauju, kad ir dukrai bus mažiau vargo, nereiks rūpintis kapais.

Ačiū tiems, kas nepamiršta

Čia, globoje, gyvena tik keletas žmonių. Turime atskirus kambarius, susitinkame nebent kiemelyje atsitiktinai. Darbuotojai atlieka savo darbą sąžiningai. Aš dėkinga, kad turiu tiek daug manimi besidominčių žmonių. Nesvarbu, kad giminių nelikę. Bendravimo sulaukiu iš kitų. Bendravimas, štai kas svarbiausia.

Nepamiršo Onutė Dirsienė, kaip ir Onutė Jocienė, buvusi mano kurso draugė. Ši iš kito miesto pas mane atvažiavo kelis kartus, išsiuvinėjusi kelis komplektus servetėlių. Kiek darbo! O ji stebisi, kad joks čia vargas. Dar vienas kilnus žmogus – senjorams padedantis Libertas Klimka. Jis be jokio atlygio senjorams vedė ekskursijas po Vilnių, supažindino su miesto įžymybėmis.

Buvusi muzikos mokyklos direktorė iš Grigiškių yra atvežusi indų, o gerbiamas Stankus Linas du kartus mane ir kitą moterį aplankė. Atvežė knygą, kalbėjo su manimi ne vieną valandą, nepagailėjo laiko... Ne vieną kartą lankė klasės draugė Aldona, atvežė visokių vaistažolių. Esame tikriausios draugės. Telefonu kasdien sprendžiame kryžiažodžius.

Visą laiką palaikau ryšį su tais žmonėmis. Žmonėms labai svarbus bendravimas. Nepaprastai skiriasi savijauta ir sveikatos būklė tų, kurie bendrauja ir palaiko ryšius. Žinau, kad su draugėmis esame vienos kitoms reikalingos. Neapleiskime vieni kitų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.