Žinoma, visur yra supratingumas ir kantrybė, bet kur didžiųjų moralizuotojų pakantumas?
Perskaičiau straipsnį apie Kaune, lėktuve, kelias valandas sėdėjusius žmones. Ilgu laukimu skundėsi keli žmonės. Kitą dieną pasirodė straipnis apie renginių organizatorių ir jo istoriją su vėlavusiu lėktuvu bei jame nualpusia moterimi.
Žmonės piktinosi tokia situacija, taip ragindami netylėti ir kitus. Baisiausia buvo skaityti komentarus. Siaubas, žmonės! Kokiais šlykščiais žodžiais buvo išvadinti laukusieji. Juk jiems buvo blogai, jie pranešė apie tai! Pasisakė apie tai, dėl ko žmonės verti kompensacijos.
Juk kelionė kainuoja ne penkis ir ne dešimt eurų, tai ar keleiviai nenusipelnė gauti normalių sąlygų? Ar reikalaudami to, kas jiems priklauso, elgiasi blogai?
Juk nevagia ir ne iš jūsų sąskaitos prašo pinigų. Ko čia pykti?
Po šlykščių komentarų apie neva skundikus ir išlepintus skrydžio laukusiuosius, aišku, buvo ir pamokymai.
„Atostogauju nuolat, įpratau sėdėti lėktuve ir reikia džiaugtis, kad kelionės tikslą pasiekiam“, - vienas kaip pavyzdys.
Rimtai? Tai ir pasakysiu jums, didiesiems kankiniams ir pasiaukotojams, skrydžių bendrovės naudojasi tokiais kaip jūs. Jie į Lietuvą žiūri kaip į trečią pasaulio šalį. Su puikiais, kentėti pasiryžusiais keleiviais, nes gi šie „įpratę laukti ir džiaugsis išvis pasiekę tikslą“.
Jeigu jau jums tinka tokios sąlygos, tai nesmerkit bent kitų. Jie kovoja už save ir savo teises, ir už jus.
Įdomu, kada patys skundžiatės ir kur pagalbos ieškot? Gavę patyčių dozę, turbūt labai laimingi būnat. Pakantumo vieni kitiems, didieji keliautojai, tautiečiai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
