Kolegos teroro neištvėręs „fūristas“ ryžosi pokyčiams – išvydęs rezultatą šoktelėjo iš laimės

Prieš pradėdamas rašyti apie kančias, prisiminiau vieną epizodą iš nuostabaus filmo „Meilė ir balandžiai“, kai vienas veikėjas sakė: „Su kokiu malonumu dabar nusinuodyčiau juodos duonos gabalėliu.“

 Svarbiausia, sakė kiti, kaip išlaikyti rezultatą?<br> Asmeninio archyvo nuotr. 
 Svarbiausia, sakė kiti, kaip išlaikyti rezultatą?<br> Asmeninio archyvo nuotr. 
Prieš 4 metus – prieš dietą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Prieš 4 metus – prieš dietą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Po dviejų mėnesių kančių...<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Po dviejų mėnesių kančių...<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Ar pavyks tokią formą išlaikyti iki kitų vestuvių?<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Ar pavyks tokią formą išlaikyti iki kitų vestuvių?<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Nepavyko, bet į kostiumą dar tilpau.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Nepavyko, bet į kostiumą dar tilpau.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Po vestuvių - laisvė man, mūzai ir pilve gyvenančiam draugui.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Po vestuvių - laisvė man, mūzai ir pilve gyvenančiam draugui.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Valio, visos dietos jau praeityje!<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Valio, visos dietos jau praeityje!<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Anūko vestuvės dar toli...<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Anūko vestuvės dar toli...<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Man reikia sukti svarstyklių rodmenis atgal...<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Man reikia sukti svarstyklių rodmenis atgal...<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Įdomu, kiek Andrius Užkalnis sumokėtų už tokius pietus?<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Įdomu, kiek Andrius Užkalnis sumokėtų už tokius pietus?<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Reikia susiimti. Pusryčiai kaip ligoniui: kiaušinis, dešrelė, riekutė duonos ir kava be nieko.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Reikia susiimti. Pusryčiai kaip ligoniui: kiaušinis, dešrelė, riekutė duonos ir kava be nieko.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Pavakariai pozityvių minčių nekelia.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Pavakariai pozityvių minčių nekelia.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vakarienei - dvasinis penas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vakarienei - dvasinis penas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daugelyje aikštelių apribojo sunkvežimių stovėjimo laiką.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daugelyje aikštelių apribojo sunkvežimių stovėjimo laiką.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Tenka ieškoti nuošalių vietų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Tenka ieškoti nuošalių vietų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Visą savaitgalį galima praleisti be jokios civilizacijos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Visą savaitgalį galima praleisti be jokios civilizacijos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kai atsibosta sėdėti kabinoje, gali pasivaikščioti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kai atsibosta sėdėti kabinoje, gali pasivaikščioti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Arba susirasti gražesnių vietų...<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Arba susirasti gražesnių vietų...<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jei sugebi, gali išsikepti miške sumedžiotą žvėrį.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jei sugebi, gali išsikepti miške sumedžiotą žvėrį.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Arba tiesiog patinginiauti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Arba tiesiog patinginiauti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Bet geriau pasivaikščioti miško takeliu ir sudeginti kalorijų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Bet geriau pasivaikščioti miško takeliu ir sudeginti kalorijų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Toks jausmas, kad infarktas pramynė pro šalį.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Toks jausmas, kad infarktas pramynė pro šalį.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Dar niekada nebuvau gavęs tokio apdovanojimo!<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Dar niekada nebuvau gavęs tokio apdovanojimo!<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug žingsnių, bet gan mažai sunaikintų kalorijų. Geriau būtų atvirkščiai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug žingsnių, bet gan mažai sunaikintų kalorijų. Geriau būtų atvirkščiai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jei būtų galima sugrįžti į jaunystę...<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jei būtų galima sugrįžti į jaunystę...<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (25)

Kęstutis Grubliauskas

Aug 11, 2019, 12:48 PM

Na, jūs gal pamenate, kaip prieš ketvertą metų, dėl dukros vestuvių mečiau svorį, terorizavau savo pilve gyvenantį draugą ir badu marinau vargšę Mūzą. Tuo sunkiu laikotarpiu mintys nuolat sukdavosi apie maistą. Vakarais paimdavau duonos riekutę, bet prisiminęs, kad ji, anot filmo veikėjų, nuodas, eidavau miegoti kartodamas norėdamas to malonumo, bet nevalgydamas.

Sunkiausia – po to

Tada tos kančios davė rezultatų – per du mėnesius numečiau 16 kg svorio, įlindau į kostiumą ir atšokau dukros vestuves. Tuo pasiekimu labai didžiavausi ir kviečiau vieną savo stambų kolegą pasekti mano pavyzdžiu. Kartą jam juokais pasakiau: “Tu iš šono atrodai kaip nėščias. Įdomu, kas vaiko tėvas?“

„Aš – savidulkis“, - atsakė nė kiek nesutrikęs.

„Tavo stuburo slankstelių nesimato. Atrodo, lyg tavo stuburas iš vieno vientiso slankstelio“, – neatstojau.

„Nuo maisto genetiškai modifikavausi, tapau vienaslanksčiu savidulkiu individu“,- atsakė ir patarė man nueiti pas gydytoją, kad pasitikrinčiau, ar man nuo tokio staigaus svorio kritimo irgi kas nors nesimodifikavo.

Paklausiau kolegos ir nuėjau pasitikrinti. Viskas buvo normalu, bet gydytojas pasakė, kad tiek daug svorio prarasti per tokį trumpą laiką nėra gerai, nors, reikalui esant, tai nėra ir sunku. Sunkiausia yra išlaikyti pasiektą rezultatą.

„Ateik po metų, jei tebebūsi toks pat „lieknas“ pasiimsiu tave į simpoziumą kaip eksponatą“, – sakė daktaras.

Manau, dėl simpoziumo jis juokavo, bet buvo teisus dėl rezultatų išlaikymo. Iš karto po dukros vestuvių vaikai pranešė, kad po metų bus sūnaus vestuvės ir reikia stengtis išlaikyti formą.

Pakabinau kostiumą matomoje vietoje ir kartais pasimatuodavau. Per metus dalis svorio grįžo, bet į kostiumą dar įlindau, o po vestuvių atsipalaidavau. Pilve gyvenantis draugas vėl buvo laimingas, o Mūza nuo sotumo aptingo.

Kovon, kovon!

Gal taip ir būtume gyvenę visi patenkinti, bet vienas kolega pradėjo mane terorizuoti. Anas buvo tiek pastačius, tiek paguldžius, bet nusipirko namą, ruošiasi vesti jauną gražią merginą ir įsigijo svarstykles. Pats svėrėsi, kolegas svėrė ir nuolat man siuntė nuotraukas su rezultatais, vis patraukdamas per dantį: „Ar jau galiu eiti prie altoriaus?“ 

Galvojau, kad siunčia melagingus parodymus, tai vieną dieną netikėtai užėjau į svečius. varstyklės nemelavo. Jo ūgis – 170 cm, svoris 80 kg (anksčiau buvo daugiau kaip 90 kg).

Palinkėjau smagių vestuvių ir išeidamas žvilgtelėjau į veidrodį. Iš karto prisiminiau gydytojo žodžius ir kolegos juokelius apie genetines modifikacijas. Viskas, kas buvo prieš ketvertą metų numesta, sugrįžo į savo vietas.

Nutariau pasistengti iki anūko vestuvių atgauti gerą formą. Kadangi jos dar labai toli, artimieji lyg Damoklo kardą pakabino tą patį kostiumą matomoje vietoje ir įpareigojo pradėti kovą su antsvoriu nedelsiant.

„Ir kodėl to kostiumo kandys nesugriaužė“, – padejavau ir nusiteikiau būsimoms kančioms.

Kelnės su gumele

Vienoje Danijos picerijoje už picą ir kavos puodelį sumokėjau 17 eurų. Kalorijų daug, skonis nekoks. Lietuvoje kepa skanesnes picas, kaina žymiai mažesnė, o Vokietijos prekybos centre prisipirkęs maisto už 17 eurų drąsiai išgyvensi visą savaitę.

Kadangi kartais atsipalaiduodavau, suteikdamas šventę pilvui, per 6 savaites numečiau tik 6 kg. Grįžus iš komandiruotės vos per dvi savaites viskas sugrįžo su kaupu. Toks įspūdis, kad namie svoris auga nuo įkvėpto oro, o jei jį dar pagardini žmonos paruoštu maistu, tai atostogų pabaigoje tenka ieškoti kelnių su gumele.

Išklausiau priekaištų, patarimų ir šį kartą išvažiavau daug rimčiau nusiteikęs. Kaip ir prieš ketvertą metų smarkiai sumažinau porcijas, vėl pradėjau fiksuoti, kiek ko suvalgau, kad galėčiau apytiksliai paskaičiuoti kalorijas.

Ryte kepu vieną kiaušinį ir vieną dešrelę. Pietums – kepsniuką su negausiu garnyru, pavakariams suvalgau vaisių. Na, o vakarienei – vanduo arba porcija dvasinio peno.

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad darbo dienomis ne visada pavyksta laikytis tų normų, bet savaitgaliais būnu sau griežtas. Dabar daugelyje aikštelių, kuriose yra WC ir dušas, stovėti leidžiama ne ilgiau kaip 12-25 valandas. Tad savaitgalius dažnai tenka praleisti nuošaliose gatvėse, palaukėse ar pamiškėse, kur nėra jokios civilizacijos.

Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Šį savaitgalį įsitaisiau visai neblogai. Buvo galimybė pasitrinti ne tik „Fūristų alėjoje“, bet ir pasivaikščioti miško takeliais.

14 tūkst. žingsnių

Anksčiau niekada nenaudojau sveikatingumo programėlės, dabar pabandžiau. Vaikščiodamas nuolat baksnojau telefoną, tikėdamasi rasti programą, kuri ir kojas už mane kilnotų. Deja, neradau, teko pačiam darbuotis.

Net šūktelėjau iš laimės, kai programėlėje netikėtai gavau apdovanojimą už aktyviausią dieną! Tik šiek tiek nusivyliau žingsnių ir sudegintų kalorijų skaičių santykiu. Galėtų būti antraip: nueiti 868 žingsniai, sudeginta 14 141 kalorijų. Jei taip būtų, tai pasaulyje neliktų nė vieno storulio, bet gamtos neapgausi, gali tik save apgauti.

Nuo tokio pasivaikščiojimo pajutau nedidelius skausmus nugaroje, po mentėmis. Paklausiau žmonos, kokie ten organai, gal kuris sutriko.

„Nėra ten organų. Ten tavo raumenys iš miego pabudo“, – atsakė ir patarė vaikštant ne telefoną baksnoti, o intensyviau rankomis mojuoti.

„Tu kaip visada teisi“, – atsakiau ir pagalvojau, kad jei taip žingsniuojant būtų galima nužingsniuoti į jaunystę, tai tikrai eičiau nesustodamas, deja, laikas turi savo žingsniamatį ir nekreipia dėmesio į mūsų norus.

Net turint programėlę ir jaučiant artimųjų palaikymą, sunku po kelių metų laisvės vėl įsikinkyti į dietos vežimą, bet privalau susiimti. Grįžus iš komandiruotės laukia labai rimtas iššūkis – atostogos Turkijoje. Ten nori ar nenori teks džiaugtis maisto gausybe ir įvairove, nes dar nesu toks sveikuolis, kad viešbutyje, kuriame viskas įskaičiuota, rupšnočiau kopūsto lapą su avižų kruopom.

Pasistengsiu dabar numesti kaip galima daugiau svorio, kad Turkijoje priaugti kilogramai neslėgtų sąžinės ir kūno, o pasibaigus atostogoms nereikėtų kelnių su gumele.

Laikas parodys kaip seksis, o gal yra norinčių, kas sveria daugiau kaip 100 kg, parungtyniauti? Juk kai įsipareigojate prieš draugus ir artimuosius, nori nenori tenka siekti teigiamų rezultatų. Jei ką – rašykite.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.