Sutrikau. Ne tiek dėl žinios, kad mano pensinio amžiaus mama rūko, kiek dėl patėvio elgesio. Jis po savo piktų žodžių tirados nustumė mane į šoną, lyg būtų savo namuose. Nukabaldojo iki mano lovos ir net nenusiavęs batų ant jos išsitiesė. Pabandžius išsiaiškinti, kas nutiko, patėvis tik numojo ranka ir nusisukęs nuo manęs garsiai užknarkė.
Namuose – tik barniai
Palikus patėvį miegantį, nulėkiau iki mamos namų. Mamą radau apsiverkusią, sėdinčią prie lango. Pasidarė jos gaila. Neišsidavusi, kad žinau apie jos rūkymą (jeigu ji tai visada nuo manęs slėpė, reiškia, turėjo tam priežastį), apkabinau ir pasakiau: jeigu ji verkia dėl patėvio, tai tegul nesijaudina, nes jis girtas miega mano namuose.
Mama pakėlė galvą nuo stalo, atidžiai pažiūrėjo man į akis, lyg norėdama įsitikinti, ar ją suprasiu, ar verta ką nors sakyti. Tada atvėrė savo sielos žaizdas. Klausiausi jos sustingusi. Mama dar niekada nebuvo su manimi tokia atvira...
Pasaka, kad mama su patėviu gyvena gerai, tikėjo tik aplinkiniai. Aš visada žinojau, kad tai yra netiesa. Nes nuo vaikystės girdėjau namuose tik barnius.
Tiesa nustebino
Patėviui santuoka su mama buvo antra. Jis dėl mano mamos paliko 2 vaikus ir žmoną, kuri, nesugebėjusi ištverti išdavystės, greitai numirė prasigėrusi. Kiekvienam aišku, kad kartą įskaudinęs vieną moterį, žmogus ir toliau skaudins visas savo kelyje pasitaikančias.
Įtariu, pagyvenusi ilgiau su patėviu mama suprato, koks jis buvo žmogus, dėl to ir kildavo skandalai šeimoje. Tačiau nors ir koks negeras žmogus buvo patėvis, ji nedrįso jo atsikratyti. Mamai visada norėjosi padaryti teigiamą įspūdį kaimynams, buvusiam vyrui, giminėms. Ji nė už ką nebūtų pripažinusi savo pralaimėjimo.
Tą dieną išgirdusi iš verkiančios mamos lūpų, kad patėvis jai neištikimas, pasijutau ne kaip. Nors aš ir mačiau patėvio apsimestinį gerumą, netikrumą, mačiau, kaip piktai jis kalba su mama, bet nė minties neturėjau, kad jis ją ne tik žemina, bet ir išduoda.
Pirmasis pastebėjo brolis
Mama apie patėvio neištikimybę sužinojo nusprendusi pakeisti gyvenamąją vietą. Ji visada svajojo senatvėje sugrįžti gyventi į savo gimtinę. Naujoje vietoje įsikurti pasišovė jos brolis, pasiūlęs laikinai apgyvendinti patėvį, kol tas nesusiras darbo bei naujo būsto.
Apie tai, kas vyksta mamos brolio namuose, mamai papasakojo pats brolis. Tai jis pirmas pastebėjo per daug šiltus santykius, užsimezgusios tarp jo žmonos ir mano patėvio.
Mama apie šį faktą sužinojo truputį vėliau, kai jau gyveno naujame bute. Mama pasakojo, kad sunkiai atleido patėviui šią išdavystę.
Įvyko didžiulis skandalas. Tačiau mes, vaikai, tuomet apie tai nesužinojome. Mamai buvo gėda apie tai kalbėti. Ji nenorėjo nešti purvo iš namų.
Dink iš mano namų
Antrą kartą su neištikimybe mama susidūrė patėviui susiradus naują darbą tolėliau nuo namų. Kad jis bendrauja su laisvo elgesio moterimi, mamą perspėjo patėvio bendradarbiai.
Iš pradžių ji nepatikėjo, bet kai patikrinusi patėvio rūbų kišenes rado jose prezervatyvų, abejonės išsisklaidė. Nors patėvis ir gynėsi, aiškindamas, kad sargiukus jam kažkas tyčia pakišo darbe juokaudamas, mama nepatikėjo jo žodžiais.
Pajuokauti galima vieną kartą, gal du. Bet kai prezervatyvus nuolat randi paslėptus net po čiužiniu, sunku patikėti, kad tai – atsitiktinumas.
Nepatikėjau ir aš. Pasidarė taip šlykštu, kad senas diedas duodasi per bobas... Taip šlykštu, kad sugrįžusi iš mamos iškart išvariau patėvį iš namų. Jis man to išvarymo neatleido visą likusį gyvenimą...
Vyresnių skyrybos žavi
O mama jam, sugrįžusiam namo, vėl atleido. Sunku suvokti, kodėl ji taip pasielgė. Gal todėl, kad bijojo likti viena senatvėje, o gal bijojo apkalbų. Ji ir toliau rodydavo man nusikaltimo įkalčius, keldavo patėviui isterijas, tačiau nurimus aistroms ir toliau gyveno su žmogumi, kuris nuolatos ją skaudino.
Įtariu, kad ir rūkyti ji pradėjo bandydama pabėgti nuo tokio didelio streso. O patėviui tai buvo tik dar vienas pretekstas ją pažeminti. Kartais pagalvoju, gal todėl ji taip anksti ir išėjo. Gyvenimas su nemylinčiu žmogumi, nuolatinis nerimas, barniai, gėda, baimė – tai kiekvieną pražudytų anksčiau laiko.
Kai išgirstu apie vyresnio amžiaus žmonių skyrybas, visada susižaviu moterų ryžtingumu. Džiugu, kad jos laiku suprato, jog su išdavikais senatvę pasitikti pavojinga. Retas kuris pasikeičia. Dažniausiai seni paleistuviai iki vėlyvos senatvės kankina išdavystėmis savo antras puses.
Moterims gėda tą pripažinti, jos visaip slepia šią karčią tiesą nuo savęs, nuo vaikų, nuo visuomenės. Kol ta tiesa anksčiau laiko nuvaro jas į kapus...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
