Pasiėmusi kelias prekes atsistojau su jais į eilę „Tėvams su mažyliais“. O šalia – skubioji kasa, kuri skirta perkantiems iki 5 prekių. Jos eilėje laukė senyva moteris.
Mano sūnus (jam dveji) pradėjo zirzti, kad nori gumos. Per kokius 3 kartus išaiškinau, kad guma suaugusiems, grįžęs namo galės suvalgyti vaisinį guminuką. Sūnus aprimo.
Ta bobutė priėjo prie mūsų, ėmė girti sūnų, kad supranta, kad kantrus. Nemėgstu, kai svetimi žmonės liečia vaikus, todėl nebuvo labai smagi akimirka. Ji ėmė glostyti sūnui ranką girdama, paskui kaip komedijose – suspaudė už žanduko. Ir sako man: „Gerai, kai taip nurimsta. O ką daryt, kai nenurimsta? Ką tik čia buvo vienas užsiožiavęs, griuvo ant žemės verkdamas. Ką mamos vietoj daryt, kai mušti negalima?“
Aš patraukiau vaikus ir žiūriu į ją. Ji tęsia: „Nes tokius tikrai norisi ir reikia papurtyt. Bet va, likčiau nubausta! Kokia neteisybė, aš tai tikrai muščiau, neįmanoma kitaip.“
Ir juokiasi patenkinta! Man tik sprandas nutirpo. Pirmas jausmas – apginti! Atrėžiau, kad vaikų niekada nebuvo galima mušti. Ji ėmė kažką kalbėti apie savo vaikystę, kaip su vytele ją auklėdavo. Tai gerai, kad eilė pajudėjo ir nuėjau.
Dukra paklausė, ką ten ta teta kalbėjo.
„Nesąmones“, – atsakiau ir nedetalizavau. Bet likau gerokai nustebinta. Šiaip visada nustembu išgirdusi, kai moterys piktinasi, kad vaikų nebegalima mušti. Tai kelia kelis klausimus.
Pirma. O kada smurtas prieš vaikus buvo legalu? Negi pamenate laiką, kai buvo draudžiamas smurtas prieš kitus asmenis, bet šalia parašyta žvaigždutė ir paaiškinta *išskyrus prieš vaikus?
Antra. Kodėl taip šneka moterys? Nesu girdėjusi taip kalbančio vyro. Išeitų, kad moterys labiau mėgsta smurtą? Ar kad nemoka kitaip auklėti vaikų? Nesusitvarko?
Trečia. Kodėl nesigėdijame savo sugedusio mąstymo, o didžiuojamės būdami šlykščiai nelaimingi? Laimingas žmogus niekada nenorėtų išsilieti ant kitų, auklėti mušant, apkalbinėti...
Jeigu pats esi vaikystėje muštas ir skriaustas – baisu, labai tave užjaučiu. Gali pasijusti geriau ir išsilaižyti tas skriaudas, lankydamasis pas psichologą arba ieškodamas dvasinės pagalbos. Taip būtų tikrai geriau, negu išsilieti ant kitų ir didžiuotis ideologija „auginti su rykšte“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
