Parke užkalbino paslaptinga moteris – susitikimas su ja buvo lemtingas

Paskutiniame mano rašinyje daug komentatorių vienaip ar kitaip minėjo Dievą. Noriu trumpai pasidalinti savo gyvenimiška patirtimi tuo klausimu.

 Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad prieš 30 metų sutikta moteris buvo mano angelas sargas, lydėjęs visus tuos metus.<br> 123rf nuotr.
 Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad prieš 30 metų sutikta moteris buvo mano angelas sargas, lydėjęs visus tuos metus.<br> 123rf nuotr.
 Tą rytą labai prastos nuotaikos sėdėjau parke ant suoliuko. <br> 123rf nuotr.
 Tą rytą labai prastos nuotaikos sėdėjau parke ant suoliuko. <br> 123rf nuotr.
 Negaliu pasakyti jos amžiaus, bet veidą ir akis prisimenu iki šių dienų. <br> 123rf nuotr.
 Negaliu pasakyti jos amžiaus, bet veidą ir akis prisimenu iki šių dienų. <br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Kęstutis Grubliauskas

Nov 10, 2019, 2:06 PM

Ar yra Dievas? Ateistas vietoje atsakymo uždainuos. Skeptikas durs pirštu į dangų – pilnas dangus skirtingų dievų, rinkis. Davatka vietoje atsakymo su rožančiumi išvanos nugarą. Dvasiškas tėvelis pasiūlys pasikrikštyti. Tai ar yra Dievas? Kaip įsitikinti?

Ypatinga gyvenimo kreivė

Jaunystėje apie Dievą man niekas nieko nešnekėjo, nes augau ateistų šeimoje. Daugiau apie tikėjimą sužinojau susipažinęs su busimos žmonos mama – busima uošviene.

Aš buvau idėjinis ateistas, ji – idėjinė katalikė. Teisingai sakoma, kad skirtingi poliai traukia vienas kitą. Grietai paaiškėjo, kad uošvienės polius buvo truputį stipresnis, nes prieš vestuves pasikrikštijau ir su bažnyčios palaiminimu vedžiau. Bet tada nepajutau jokios šventos dvasios nusileidimo ir tęsiau savo įprastą , santvarkos suformuotą gyvenimo ir tikėjimo liniją.

Man buvo 27, kai atsidūriau tiek šeimyninėje, tiek darbinėje krizėje. Tą rytą labai prastos nuotaikos sėdėjau parke ant suoliuko. Mane pakalbino moteris. Ne tokia, kurią kiltų noras meilinti, bet kažkokia keista.

Negaliu pasakyti jos amžiaus, bet veidą ir akis prisimenu iki šių dienų. Net dabar sutikęs mieste pažinčiau. Nepamenu, ką mes kalbėjome, bet ji pasiūlė nubraižyti mano gyvenimo kreivę. Radau kišenėje sena kalendoriuką, ji turėjo rašiklį. Paklausė mano gimimo datos ir suskirstė gyvenimą penkmečiais.

Kilimas palei liniją prasideda nuo 27 metų. 32 metais kreivė vėl kyla aukštyn. 37 metų – vis aukštyn, o kai bus 42 metai linija pasieks kalendoriaus viršutinį kraštą. Ties 47 metais – tiesi linija. Nuo 52 metų kreivė truputį svyra žemyn, toliau – tiesi stora linija į 57 gimtadienį ir viskas.

Nustebęs paklausiau, kas bus toliau, bet ji atsainiai numojo ranka ir nuėjo. Tą rytą gero gyvenimo perspektyvos atrodė labai miglotos, bet kalendorių su gyvenimo kreive įsidėjau į piniginę.

Viskas ne šiaip sau

Dar tais pačiais metais likimas suvedė su nepaprastai žmonėmis. Gydytoju Grigorjevu ir Tėvu Stanislovu. Praleidus dieną Tėvo Stanislovo Dotnuvos bažnytėlėje, pabendravus su Grigorjevu ir pačiu Stanislovu, išsisprendė visos tuo metu slėgusios krizės.

Netrukus mane pervedė į geriau apmokamą darbą, po ilgos pertraukos susilaukėme sūnaus. Būdamas 32 metų turėjau nuosavą trijų kambarių butą, neblogą kaip tais laikais lengvąjį mašiną, du vaikus, mylinčią žmoną ir gerą šunį. Pirmas stebuklingo kalendoriaus penkmetis išsipildė ir patikėjau, kad susitikimas su paslaptinga moterimi buvo ne šiaip sau.

Tais neramiais devyniasdešimtaisiais uošvienė įdavė ir Bibliją. Ją visada vežiojausi, skaičiau, o greitu laiku pradėjau vakarais ir pasimelsti. Paprastai, savais žodžiais, bet nuoširdžiai. Girdėjau tokį pasakymą: „Kai skaitai Bibliją – Dievas tau kalba. Kai meldiesi – tu kalbi Dievui.“

Manau, kad tie abu dalykai padėjo ne tik labai sėkmingai važinėti Rusijos platybėmis tais neramiais laikais, bet ir kituose gyvenimo aspektuose.

Ji – mano angelas

Toliau gyvenimas dar gerėjo. Pradėjau važinėti į Vakarus, geriau uždirbti, galėjome leisti sau paatostogauti ir atsidėti juodai dienai.

Ties kitu atskaitos tašku – 37 metais – perėjau darbuotis į užsienio kompaniją. Tai suteikė galimybes sulaukus vos 42 metų pradėti statytis namą ir netrukus į jį persikraustyti. Dar vienas penkmetis buvo įvykdytas tikslai pagal grafiką.

Toliau: darbai prie namo, reisai, vaikai, geros atostogos, kūrybinė gyslelė... Viskas sekėsi neblogai ir 47 gimtadienį sutikau didžiuodamasis, kad namas pastatytas, medis pasodintas, vaikai užauginti.

Toliau kasdienybė, kaip ir rodė kreivė, kažkiek slystelėjo žemyn. 52 metų gimtadienio net neužfiksavau. Kasdienė rutina. Reisas, namai, atostogos ir artėjimas prie galutinio kreivės taško – 57 metų.

Nežinau, kodėl būtent ties 57 gyvenimo metais paslaptinga moteris nutraukė liniją. Gal tiesiog pagalvojo, kad nebeverta toliau braižyti? Viskas gerai, viskas stabilu, jokių iššūkių. Tiesiog belieka džiaugtis gyvenimu, auginti anūkus ir ramiai gyventi, nes aš jau peržengiau tą ribą.

Dabar man – truputį daugiau kaip 58 metai. Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad prieš 30 metų sutikta moteris buvo mano angelas sargas, lydėjęs visus tuos metus. O pasiekti užsibrėžtų tikslų, laimingai gyventi ir išsisukti kartais iš beviltiškų situacijų padėjo Dievas.

Taigi. Ar yra Dievas? Man į šį klausimą atsako mano patirtis.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.