Artėjant Kalėdoms labai madinga piktintis „kalėdine karštlige“, dovanų pirkimu ir, žinoma, gerokai iš anksto prasidėjusiu prekybos centrų bei, apsaugok Viešpatie, namų kalėdiniu dekoravimu.
Kai lapkričio 30-ąją, paskutinę rudens dieną, didžiausi Lietuvos miestai įžiebė kalėdines egles, nemažai jų buvo įžiebta ir žmonių namuose. Na, nekantru laukti švenčių, gal vaikai prašo, gal prekybos centrai užkrėtė nuotaika, gal ir šiaip malonu, norisi greičiau papuošti tą eglutę, juolab, jeigu ji plastmasinė – juk nenubyrės per mėnesį.
Aišku, papuošę puolė dalintis feisbuke – o kaipgi kitaip, norisi džiaugtis kuo plačiau, kai pasidalini, džiaugsmas didėja. Ir tada prasidėjo...
Neišmanėliai, tradicijų laužytojai, nesugeba palaukti, o mano seneliai puošdavo tik Kūčių vakarą... Pasipiktinti per anksti papuoštomis eglutėmis – šventas reikalas, kitų mėgėjų piktintis akyse turintis užtikrinti mąstančio, netuščio, pilietiško piliečio autoritetą.
Tik viena problemytė. Ar tuos madingai besipiktinančius kaip nors liečia tas dalykas, dėl kurio jie piktinasi? Kaip jų netuščią ir pilietišką gyvenimą paveikia kažkieno kito namuose papuošta eglutė? Sakytum, niekaip. Net jeigu būtų papuošta liepos mėnesį. Bet ne, pasirodo, veikia, nes žmogus juk piktinasi. Vadinasi, graužia. Kas? Nejau pavydas?
Ne ne, besipiktinantys tikrai nepavydi pačių eglučių. Jie jų nepuoš iki pat Kūčių, nors gal ir norėtų, bet nepuoš, juolab po to, kai pasipiktino. Pikta dėl to, kad kažkam kitam linksma. Linksma jau dabar. Kaip drįsta linksmintis, kai dar ne laikas, kai AŠ dar nesilinksminu? Tada bent jau sugadinsiu tą linksmumą pasakydamas, kad jie dabar atsidžiaugs, nuvalkios tą džiaugsmą ir per pačias Kalėdas jiems linksma jau nebebus, o štai man, doram viežlybam, tada bus labai smagu, ir aš atsiimsiu savo.
Viskas būtų kaip ir teisinga, bet... Spėju, kad tie, kuriems linksma jau dabar, bus linksmi ir per Kalėdas. Nes tie žmonės tiesiog pozityvūs, mokantys gyventi šia diena, o ne dėl kažkokių, ne visada logiškų, priežasčių nuolat save varžantys. O tie, kas piktinasi ir reikalauja rimties, ras dėl ko pasipiktinti ir tada.
Laikotarpis prieš Kalėdas, iš esmės visas lapkritis ir gruodis, mūsų platumose yra tamsus, niūrus metas, ir dar tamsiau, kai nėra sniego. Trūksta saulės, trūksta vitamino D, nuotaika sunkiai pakyla, dažnam prasideda rudeninės depresijos.
Psichologai rekomenduoja šviesos terapiją – dirbtinės šviesos, lemputės, žvakutės labai pataiso situaciją. Skandinavai, pas kuriuos dar tamsiau, tam reikalui netgi išrado specialią jaukumo sąvoką – hygge.
Manau, nėra blogai pradėti Kalėdas švęsti kuo anksčiau. Tai – savotiška psichoterapija, padedanti išlaikyti pakilią nuotaiką tuo metų laiku, kai kūnui ir sielai sunkiausia.
Gal laikas atsipeikėti, kad laimė įmanoma ir be kančios, džiaugtis ne nuodėmė ir prieš tai savęs nenuplakus, neišlaukus ir neužsitarnavus. Apskritai pas mus per daug kančios, saviplakos ir per mažai džiaugsmo.
O dabar einu puošti eglutės. Jeigu šis tekstas jums sukėlė pasipiktinimą, siūlau bent jau lempučių girliandą įsijungti. Sako, padeda.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
