O buvo taip. Kažkada su vaikinu vaikščiojome po parduotuves, akys užkliuvo už didžiulio pliušinio žaislo.
„Koks mielas!“ – parodžiau vaikinui, ir nuėjome toliau. Artėjant Kalėdoms jis prisiminė šią mano reakciją ir nutarė, kad tai bus puiki kalėdinė dovana, juk man taip patiko tas didelis pliušinis žaislas! Ilgai ieškojo kuo didesnio, įspūdingesnio, suradęs nešėsi iki stotelės, lydimas nustebusių ir susidomėjusių praeivių žvilgsnių.
Paskui papasakojo, kad tuo metu „mikriuke“ jam teko pirkti du bilietus, kad tilptų su tuo gigantišku žaislu. Ankstų Kalėdų rytą taip pat buvo reikalų kartu su apstulbusiu vairuotoju talpinant didžiąją dovaną į taksi automobilį.
Šiaip ne taip užnešė į antrą aukštą dovaną, buvo iš anksto susitaręs su mano mama, kad jį įleis (tuo metu mobiliųjų telefonų dar nebuvo, o stacionarus aparatas stovėjo mano kambaryje). Tas skambutis, kurį girdėjau lyg sapne, ir buvo jo! Kuo tyliausiai mano vaikinas atnešė dovaną, padėjo šalia manęs lovoje ir išvyko lyg niekur nieko.
Tas didelis pliušinis senbernaras buvo toks tikroviškas, toooks didelis, kad vos tilpo lovoje! Nebūčiau pagalvojusi, kad mano paaikčiojimą parduotuvėje mylintis žmogus išgirs ir sugalvos pradžiuginti.
Iki šiol prisimę šią istoriją kvatojamės, o aš tyliai pagalvoju, kad akivaizdu: kol vyras daro dėl tavęs kvailystes – tol myli... Ant didžiojo senbernaro vėliau labai mėgo gulinėti mūsų šuniukas, o po to – ir vaikai mėgo patampyti jo švelnias ausis.
O kokią neįprasčiausią dovaną Kalėdų ar gimimo dienos proga esate gavę jūs? Siųskite savo istoriją adresu bendraukime@lrytas.lt ir laimėkite puikių prizų!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
