Tais laikais „Achema“ dar vadinosi „Azotas“. Gamykloje daugiau kaip prieš 30 metų buvo didelis sprogimas, su visais langais išlėkė. Sprogo sausas ledas. Per tuos įvykius man trūko abiejų ausų būgneliai. Tuo laiku buvau vairuotojas-gaisrininkas. Parašiau pareiškimą išeiti iš darbo, bet viršininkas suplėšė mano pareiškimą ir liepė pasigydžius grįžti.
Grįžau, bet kitais metais sprogo izoterminė saugykla. Visa Lietuva susiuntė savo gaisrininkus. Važiavau ir aš, gesinau. Nudegiau abi kojas. Gydytojas pusę metų gydė man tas kojas, kaulai matėsi. Bet kai sprogo toji saugykla, įvyko ir garsusis azoto išsiliejimas. Per tą avariją daugiau kaip 7 tūkst. tonų amoniako išsiliejo po visą teritoriją. Iškart žuvo 7 žmonės. Nepaisant sužalotų kojų, mane siuntė padėti likviduoti padarinių...
Dirbau ten, padėjau valyti. Prakiuro man plaučiai, iš burnos ėmė bėgti kraujas... Niekas tada nesurašė nelaimingų atsitikimų akto. Kreipiausi į medikus, juk ne juokai, kosėjau krauju. Grįžęs iš ligoninės pateikiau gydytojo pažymą, kad esu apnuodytas azotu. O tada ką? Nieko.
Turėjau siuntimą į karo ligoninę. Nuvykau ir ten man komisija nustatė, kad nebegaliu dirbti ugniagesiu. Bet dėl dokumentų trūkumo negalėjau išeiti ir į priklausančią pensiją. Taigi, viskas pakriko ir stažą rodo kitaip.
Jau praėjo 30 metų. O Alytuje vėl panašūs įvykiai. Vėl nuvarys daugybės žmonių sveikatą su tom padangom, o paskui ką – vėl visi nekalti? Mano pensija – 180 eurų. Kaip gyventi? Kodėl „Achemos“ direktorius man nemoka už sužalotą sveikatą? Juk dabar tebeveikiančiai gamyklai tą sveikatą atidaviau, ne kam kitam...
***
Bendrovės „Achema“ personalo ir bendrųjų reikalų direktorė Inga Jakučinskienė patikino, kad laiško autoriui bendrovė ne kartą yra padėjusi.
„Prieš daugiau nei 30 metų įvykusi avarija tuomet valstybės valdomame „Azote“ yra skaudi bendrovės istorijos dalis. Jos metu žuvo 7 žmonės ir nukentėjo per 30 darbuotojų. Tuomet bendrovės vadovybė savanoriškai prisiėmė atsakomybę padėti nukentėjusiems bei jų šeimoms ir daugybę metų mokėjo pinigines išmokas bei teikė kitą pagalbą.
L.Mickevičius nėra ir nebuvo įmonės „Azotas“ darbuotoju. Nepaisant to, „Azotas“, vėliau – „Achema“, jam taip pat ne kartą savanoriškai sumokėjo vienkartines išmokas“, – sakė I.Jakučinskienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
