Kai 40-metė įžengė į Kalėdų vakarėlį, jos nepažino net vyras

Kas mūsų nenužudo, sustiprina – toks yra posakis, tiesa? Taip, aš mane sustiprinusiems įvykiams galiu tik padėkoti, nes dėl, sakytum, tokių smulkmenų visumos įvyko didelis pokytis ir dabar gyvenu pilnavertį gyvenimą.

 Iš pradžių įėjusios jis manęs nepažino.<br> 123rf nuotr.
 Iš pradžių įėjusios jis manęs nepažino.<br> 123rf nuotr.
Norėjau, kad vyras mane pamatytų naujai.<br>123rf nuotr.
Norėjau, kad vyras mane pamatytų naujai.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Daiva

Dec 25, 2019, 6:55 PM

Susikausčiusi pradžia

Trumpai apie save. Vaikystėje buvau labai aktyvi, drąsi mergaitė. Pirmose klasėse mokytojai arba girdavo, kad tokia kūrybinga, arba bardavo, kad jiems atrodžiau įžūli.

Bet paskui tas charakteris nuslopo. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, mano tėvai tapo ir niūresni, ir griežtesni, automatiškai ir mane labiau spaudė, dar kritika mokykloje, paauglystės kompleksai... Išaugau visai priešinga, negu buvau maža. Į santuoką atėjau jau tyli, uždara ir nepasitikinti savimi.

Įvykus konfliktui būdavo įprastas, kad aš patyliu, kol vyras išsirėkia, o paskui ilgai nešiojuosi nurytą nuoskaudą. Kai pati turėdavau priekaištų, nubraukdavau vieną kitą ašarą, bet griežtai nieko nesakydavau.

Išvaizda – dar kitas klausimas. Man apie 40 m. Figūra nebloga, mankštinuosi, prisižiūriu. Bet apranga mano buvo kaip tykios sekretorės. Visur laisvalaikiu – džinsai ir pilkas kardiganas, į darbą – vienodi platoki kostiumėliai, pasipuošti – tik ilgesni sijonai, laisvos suknelės. Kelis kartus buvusį entuziazmą rengtis patraukliau, numušė vyras: „Šitaip eisi? Tavo metuose, su sijonu virš kelių?“

Viskas ėmė griūti

Ir pernai įvyko blogiausias ir geriausias mano gyvenimo pokytis. Pragariška savaitė – taip ją vadinu. Per vieną savaitę man buvo pagrasinta darbe, kad nors esu gera specialistė, bet dėl mano iniciatyvos trūkumo turės „kažką galvoti“. Su vyru buvo didžiulis konfliktas, kuomet paaiškėjo, kad jam daug kas nusibodo, yra rutina, kitur, kaip sakoma, žolė žalesnė... Turėjau ir sveikatos bėdų.

Priminsiu, ką sakiau pradžioje – čia noriu atkreipti visų dėmesį. Kas mūsų nenužudo, sustiprina. Aš ryžausi pradėti dirbti su savimi dėl savo laimės.

Nesigėdysiu, užsirašiau pas psichologą. Tai man labai padėjo suprasti problemų kilmę, savo charakterį ir kaip mane mato žmonės. Laisvalaikiu pradėjau žiūrėti vaizdo įrašus, kuriuose žinomos moterys pasakoja apie savo sėkmę, pasitikėjimą savimi, ėmiau skaityti tinklaraščius ir žiūrėti patarimus, kaip labiau pasitikėti savimi, kaip išsiugdyti tam tikras savybes. O man tereikėjo tas savybes atrasti savyje.

Pokyčiai stebina ir pačią

Pamažėle ėmiau keistis ir pati negalėjau savimi atsistebėti. Konflikto metu išdrįsau pasakyti savo nuomonę. Kitą kartą tą padaryti buvo lengviau, trečią – dar lengviau, taip ir įpranti. Darbe pradėjau rodyti iniciatyvą. Ėmė pastebėti vadovas. Su vyru dirbame toje pačioje kompanijoje, todėl abu buvome pakviesti į Kalėdų šventę kolektyve.

Išvaizda man tapo svarbesnė. Norėjau, kad ji atspindėtų išgyvenamus pokyčius. Nusipirkau užsienio stilisto knygą apie stilių, pasikonsultavau internete ir kardinaliai pakeičiau drabužinę. Metai po metų nieko nebuvau sau pirkusi, todėl galėjau leisti sau tai. Norėjau, kad galiausiai ir jis mane pamatytų naujai.

Į kompanijos vakarą važiavome atskirai, nes prieš jį turėjome savų reikalų. Aš pasipuošiau dar vyro nematytais, naujais drabužiais. Visada bijojau būti matoma, bet paaiškėjo, kad raudona spalva man labai tinka. Todėl pasirinkau uždarą ir moteriško kirpimo raudoną suknelę. Batelius su kulniukais, kurių anksčiau nedrįsdavau, nors jau kelerius metus turėjau dovanotus sesers kažkokia proga.

Tą dieną apsilankiau kirpykloje, pakeičiau kirpimą, plaukai nutrumpėjo nuo liemens iki pečių, bet man reikėjo atsikratyti to svorio. Ir pridėjau šviesumo. Kodėl nežibėti? Leidau sau nors kartą gyvenime ir pasidaryti manikiūrą, ir lūpas pasidažyti suknelės raudonumo spalva.

Kas ši moteris?

Kai atėjau į kompanijos vakarą, vyras manęs nepažino! Man įėjus nepriėjo, dar ilgokai sukiojosi kitur. Tik kai priėjau nosimi prie jo ir pradėjau kalbėti, suprato. Antakiai pakilo iki plaukų linijos, nemeluoju. Likusį vakarą nepaleido manęs iš akių ir rankų, tokio jo nebuvau mačiusi nuo draugystės pradžios.

Taip atvirai viską pasakoju dėl vienos priežasties. Dabar, prabėgus metams, gyvenu visiškai kitą gyvenimą. Mano santykiai šeimoje kitokie, pagarba iš vyro pusės kita, darbe vertina geriau, o spinta atrodo puikiai. Aš jaučiuosi puikiai!

Todėl noriu įkvėpti kitas moteris nebijoti keistis. Jeigu jaučiate, kad jūsų gyvenime kažkas stringa, byra, klojasi per sunkiai. Jeigu nesijaučiate savimi. Jeigu norite daugiau negu turite. Išdrįskite, leiskite tai sau!

Apsilankykite pas reikiamus žmones, domėkitės, darykite viską, kad jūsų gyvenimas keistųsi. Pamatysite, kokiomis kitomis spalvomis jis gali nušvisti. Gražių švenčių!

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.