Būtent toks jis ir buvo, bet, kaip sako mano vaikinas, būtent tas dalykas jį ir labiausiai sužavėjo.
Buvo kovo diena, po truputį pradėję temti.
Labai jaudinausi, nes tai buvo ne tik mano pirmas pasimatymas su tuo vaikinu, bet apskritai pirmas pasimatymas mano gyvenime.
Minioje buvo lengva jį atpažinti. Priėjau prie jo, atkišau ranką ir prisistačiau: „Labas! Aš Marija.“
Ir tada toptelėjo, kad per tą pirmąją pažinties savaitę jis mano vardą matė daugiau kartų, negu reikia.
Jis pažiūrėjo į mane, nusijuokė: „Oho, kaip čia formaliai. Na, labas. Mano vardą ir taip žinai.“
Dabar, kai tai prisimenam, ima juokas, karts nuo karto atkartojam tą situaciją, jau beveik dvejus metus esame kartu.
Šie metai pilni įvairių linksmų situacijų, juoko iki ašarų ir kvailų nesusipratimų, bet kitką pasilikim kitiems kartams.
Šis laiškas dalyvauja konkurse „Mano nepamirštamas pasimatymas“. Konkurso sąlygas galite rasti čia. Laiškus apie savo nepamirštamą pasimatymą siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt ir laimėkite nuostabius prizus!