Mes abu buvome to paties kaimo vaikai ir klasiokai.
Atėjo tas mano toliau gyvenantis kaimynas, pasėdėjo kartu su visa mano šeima, pabendravo. Aš mokiausi Vilniuje, bet grįždavau kiekvieną savaitgalį.
Po savaitės jis vėl apsilankė.
Mano mama ir klausia manęs: gal Juozas norėjo ką nors tau pasakyti ar paklausti? Išeinantį jį palydėjau per duris į lauką.
Tada jis nudžiugo, pralinksmėjo, lauke pasikalbėjom keletą minučių, ir manasis Juozukas manęs paklausė, ar gali ateiti kitą šeštadienį.
Sakau, ateik, jei vilko nebijai.
Taip ir pradėjom draugauti ir bendrauti, gyvenam, džiaugiamės iki šiol.
Šiais metais mums bus po 70 metų. O dar kitais metais švęsim auksines vestuves.
Ši istorija dalyvauja konkurse „Mano nepamirštamas pasimatymas“. Konkurso sąlygas galite rasti čia. Laiškus apie savo nepamirštamą pasimatymą siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt ir laimėkite nuostabius prizus!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
