Po tuo tilteliu tekėjo sraunus upelis, o šalia – dar ir bažnyčios pastatas, nuosavų namų kvartalas gražiame gamtos prieglobstyje.
Atvažiuoja vaikinas į pasimatymą dviračiu – tais laikais pačiu geriausiu ir nauju, kurį norėjo man pirmąkart parodyti.
Dviratį atremia į tiltelio atramą, aš irgi atsirėmiu į turėklus, kalbamės, bučiuojamės ir staiga – triokšt!
Garsas nenusakomas, emocija, žinoma, irgi garsi, ir mes atsiduriame su visais turėklais ir dviračiu upėje – ačiū Dievui, arti kranto.
Buvome kiaurai šlapi, bet grįžome didvyriškai per miestelį namo, aš – sėdėdama ant naujojo dviračio rėmo.
Kas ką tuomet pagalvojo, visai nerūpėjo.
Šiandien mes 35 metai santuokoje ir nuo pirmos A klasės kartu, mat esame buvę klasiokai.
Štai ir pasimatymas...
Ši istorija dalyvauja konkurse „Mano nepamirštamas pasimatymas“. Konkurso sąlygas galite rasti čia. Laiškus apie savo nepamirštamą pasimatymą siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt ir laimėkite nuostabius prizus!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
