Gimimo dienos dovana atėmė žadą: ir šypsojausi, ir ašaras braukiau

Keleri metai nepamirštamų pasimatymų ir ypatinga draugystė, kai netrūko susitikimų, labai stipraus emocinio ryšio, šilumos ir intuicijos... Net telefono skambučiai pasiekdavo tada, kai automobilį pastatydavau, bet durelių dar neatidarydavau: „Jau grįžot? Viskas gerai?“ 

Draugystės pradžioje buvo sunku patikėti, jog šiame pasaulyje esama tokių žmonių.<br>123rf nuotr.
Draugystės pradžioje buvo sunku patikėti, jog šiame pasaulyje esama tokių žmonių.<br>123rf nuotr.
Draugystės pradžioje buvo sunku patikėti, jog šiame pasaulyje esama tokių žmonių.<br>123rf nuotr.
Draugystės pradžioje buvo sunku patikėti, jog šiame pasaulyje esama tokių žmonių.<br>123rf nuotr.
Draugystės pradžioje buvo sunku patikėti, jog šiame pasaulyje esama tokių žmonių.<br>123rf nuotr.
Draugystės pradžioje buvo sunku patikėti, jog šiame pasaulyje esama tokių žmonių.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Danguolė

Feb 15, 2020, 10:27 AM

Viskas yra gerai, labai gerai. Ir gėlės yra mano mėgstamiausios spalvos, nors niekad neklausėt, kokia toji mano spalva. 

Draugystės pradžioje buvo sunku patikėti, jog šiame pasaulyje esama tokių žmonių. Ir vėliau džiaugiausi daugybe gražių akimirkų. 

Į labiausiai nepamirštamą pasimatymą atvažiavote vasaros pradžioje. Pajuokavę, kad darbas biure gadina laikyseną, išsiruošėme į parką. Buvau nusiteikusi keliauti vaizdingu taku, jūs kažkodėl trypčiojot aplink automobilį. Iš bagažinės išėmėt gitarą. Pasakėt, jog atvežėt dovaną, ir žygio nebus. 

Taip, mano gimimo diena! Buvote prasitaręs, kad po darbų vėl randate laiko muzikai ir „brazdinat stygas“, bet kad grosit ir dainuosit dvi valandas – ne! 

„Rytą, kai niekur eit nei važiuoti nereikia/ nubusti be laiko, be minčių/ ir lengvai apsvaigus/ tau nei eit, nei skubėti neleista/ labas, sakau, mano uosi po langu“

Klausiausi be amo, ir šypsojausi, ir ašaras braukiau. Buvo vėsoka diena, saulė nelepino. Vyniojausi į šalį, siaučiausi Jūsų švarku. Šis miškas niekad negirdėjo tokio dainavimo, aš dar niekad negavau tokios dovanos. Aikštelėn per tą laiką neužklydo joks poilsiautojas, nė vienas gyventojas nepraėjo pro šalį. Tik aš – klausanti, tik Jūs – dainuojantis, vieną kitą sakinį pasakantis apie tekstų autorius. 

Muziką sukūrėte ir visą programą nugludinote per kelis mėnesius. Man atrodė, jog tobulai. 

„Kiek moterų pasaulyje šiuo metu yra taip apdovanotų?“ – paklausiau. Jūs atsakėte. 

Kartais būnu tame parke ir prisimenu vasaros dieną, kai čia tik man, galbūt dar medžiams, paukščiams ir žemuogėms, vyko koncertas. 

„Labas, man atrodo, kad norit man kažką pasakyt“ – tokių skambučių nepamiršau, nors laiko be Jūsų balso prabėgo daug. 

Žinau, kad vieną dieną kitaip – švelniau, ramiau nei įprastai – vėl suskambės telefonas; žinau, kad dar girdėsiu Jus. Galbūt labai greit, o gal po daugybės dienų. Nes aš turiu ką Jums pasakyti. 

Ši istorija dalyvauja konkurse „Mano nepamirštamas pasimatymas“. Konkurso sąlygas galite rasti čia. Laiškus apie savo nepamirštamą pasimatymą siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt ir laimėkite nuostabius prizus!

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.