O jei grįžus pajutai peršalimo simptomus – apie tai, gink Dieve, niekam neprasitark, nes tai tikrai visus gąsdinantis baubas – koronavirusas. O gal panikos virusas?
Taigi, apie viską nuo pradžių. Į Italiją slidinėti su bičiuliais keliavome autobusiuku. Vos atvykę, internete perskaitėme, kad Lombardijos regione keletą žmonių pakirto koronavirusas. Sergančiųjų skaičiai augo ne dienomis, bet valandomis. Keletas Šiaurės Italijos miestų buvo karantinuoti. Žinoma, jei tai būtume išgirdę prieš kelionę, tikrai nebūtume kišę nosies. Tačiau yra kaip yra.
Slidinėjimo kurortų gyvenimas nesustojo – barai ir restoranai veikė visu pajėgumu, prie keltuvų – didžiulės eilės, parduotuvių lentynos nukrautos skaniausiais sūriais ir kumpiais...
O ir emocingų italų nuotaika puiki – jokių kaukių, niekas nevengia apsikabinimų ar rankos paspaudimų.
Tik iš Lietuvos žiniasklaidos ir artimųjų skrieja nerimo kupinos žinutės – ar nesergate? Ar saugotės? Ar niekas iš jūsų nepasijuto blogai?
Pasijuto. Aš, praleidusi visą dieną pūgoje, peršalau, bičiuliui suskaudo gerklę, o kitas pradėjo kosėti ir čiaudėti.
Važiuodami namo be jokių trukdžių kirtome Šveicarijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos sienas. Jokių temperatūros patikrų kaip oro uostuose ar klausimų, iš kur jūs, nors, visų saugumui, labai norėjosi, kad tai būtų. Patys laikėmės visų būtinų rekomendacijų.
Tuo pat metu visa kompanija iš darbdavių ir Nacionalinio sveikatos centro sulaukėme rekomendacijų nesirodyti darbe – dirbti iš namų arba, jei nėra tokios galimybės, išrašomas nedarbingumo pažymėjimas.
Šiuo metu nė vienas iš mūsų neserga. Bet, vis dėlto, dėl peršalimo užklupusi nedidelė temperatūra nedavė ramybės – dėl menkiausios tikimybės teko kviestis skafandrais apsisaugojusią greitąją medicinos pagalbą, sukelti dar didesnę kaimynų paniką ir skuosti pasidaryti nemalonaus testo. Dėl šventos ramybės. Po šešių valandų laukimo vienutėje – neigiamas atsakymas. Tačiau sąmokslo teorijų pilnos saujos.
Grįžę iš Italijos turi būtinai izoliuotis namuose – maistu pasirūpina nebuvę Italijoje, palikdami prekes prie durų. Atsargumo priemonių ėmėsi ir nuomos punktai – slides ar snieglentes paprašyta grąžinti nesusitinkant ir paliekant nurodytoje vietoje, o autobusiuką – dar šiek tiek palaikyti prasivėdinti.
Ir taip, grįžę į Lietuvą mes jaučiame tą nejaukų visų atsiribojimo momentą. Suprantu, kad po milijono panikos žinučių žiniasklaidoje nejučia pradeda panikuoti ir aplinkiniai. Mes dėl visų ir savo saugumo karantinavomės namuose, ir tikrai lygiai taip pat bijotume kolegos, kuris ką tik grįžo iš Italijos.
Visų bijojimas suprantamas, tačiau turiu tik vieną patarimą – gal paisykime sveiko proto ir nustokime kelti visuotinę paniką, pūsti didžiulius burbulus. Laikykimės elementarios higienos ir nesekime kiekvieno mirštančiojo. Padarykime taip, kad ši panika netaptų pačių didžiausiu priešu.
Išgerkime puodelį skanaus itališko espreso, tikiu, kad viskas bus gerai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
