Ten, kur koronavirusas yra šalia – už durų. Kai kiekvieną minutę nežinia kada reikės apsirengti tarsi kosmonautui, eiti į sergančiojo palatą, kontaktuoti tiesiogiai su virusu apkrėstu žmogumi, ir ne per vieną metrą, bet dirbant, kad būtų išsaugota jo gyvybė.
Šiomis dienomis visi socialiniai tinklai mirga nuo pagrindinės problemos – nėra ka veikti su SAVO vaikais namuose net 2 savaites, koks baisus tas karantinas!
Pirmoji karantino diena: tuščios gatvės, eilės maistui ir dezinfekciniam skysčiui įsigyti
Vieni skundžiasi, kiti pila patarimų, kokia veikla užpildyti tas dienas.
O tuo metu aš visą dieną savo mažamečiams vaikams aiškinau: gali nutikti taip, kad ilgai nepasimatysim, jeigu mamytei darbe reikės padėt labai susirgusiam žmogui...
Nepatikėsit! Kaip aš norėčiau neiti į darbą tas dvi savaites ir būti namuose su savo vaikais: bėgioti kieme ant žolės, skaityti jiems pasakų knygas, šukuoti lėles ar lenktyniauti žaislinėmis mašinomis.
Kartu gaminti valgyti, kepti kvepiančią duoną ir tikėtis, kad greit viskas praeis!
Žmonės, nebūkite tokie abejingi ir neatsakingi! Jums tos dvi savaitės džiaugsmo su vaikais, o mums visiems medicinos personalo žmonėms – ypač sunkus laikotarpis.
Rizikuojame ne tik savo, bet ir savo mažų vaikų, galbūt sergančių tėvų sveikata.
Jums tereikia pasidžiaugti savais vaikais ir neverkti, kaip tai sunku. Nes, nepykit, bet labai sunku jus suprasti žvelgiant iš savo pozicijos.
Būkite visi sveiki!
Ir neikit iš namų, tai jūsų pilietinė pareiga – būkite atsakingi!
