Man patinka mano darbas, mano kolektyvas, ir aš nenoriu skųstis, kaip sunku. Tai mano pasirinkimas dirbti ten.
Bet. Dėl paskelbto karantino žmonės pasidarė dar piktesni, nemandagūs.
Jie nori, kad mes juos gerbtumėm, tuo metu patys negerbia nei vieno iš mūsų, dirbančiųjų.
Pastaruoju metu darbo krūvis yra labai didelis. Mes pavargstame ne tik fiziškai, bet ir moraliai. Atėję į darbą ryte užpildome tuščias lentynas, kad pirkėjai turėtų galimybę surasti jiems reikalingas prekės.
Prekybos centro užduotis – sudaryti pirkėjams visas „šiltnamio sąlygas“.
Bet dauguma pirkėjų lieka nepatenkinti, jie nesupranta, ką mums tenka išgyventi atėjus į darbą.
Mes kaip sugertukai turime sugerti jų visas blogas nuotaikas. Atlaikyti jų spaudimą ir išlikti su šypsena veide.
Mes taip pat žmonės, kurie klysta, pavargsta, bet dedame visas pastangas, kad visi jaustųsi gerai. Mes priklausome rizikos grupei – paprasčiausiai bijome nusikosėti ar nusičiaudėti, nes tuomet iš karto būsime prilyginti raupsuotiems.
Žmonės, labai prašau jūsų... Nepamirškite, kad mes taip pat turime šeimas ir po darbo norime namo grįžti adekvatūs. Prašau jūsų supratimo ir kantrybės.
Būkime vieningi ir tolerantiški vienas kitam šiuo sunkiu laikotarpiu. Viskas išsispręs – tik reikia laiko.
Nepraraskim žmogiškumo, vienykimės ir būkime kaip vienas kumštis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
