Prisiminė vizitą pas ginekologę: „Dabar juokinga, o tada per ašaras kelio nemačiau“

Karantinas ir sustojęs gyvenimas daug ką sudėlios į savo vietas. Tikiu, kad tai puiki galimybė atrasti senas geras vertybes, ir vis dar tikiu, kad tokie žmonės, kurie iš šios padėties išeis geresni, sudaro daugumą.

Dabar juokinga, o tada per ašaras nieko nemačiau.<br>123rf nuotr.
Dabar juokinga, o tada per ašaras nieko nemačiau.<br>123rf nuotr.
Buvau gal aštuntą ar devintą mėnesį nėščia, kai atėjo laikas eiliniam ultragarso tyrimui.<br>123rf nuotr.
Buvau gal aštuntą ar devintą mėnesį nėščia, kai atėjo laikas eiliniam ultragarso tyrimui.<br>123rf nuotr.
Buvau gal aštuntą ar devintą mėnesį nėščia, kai atėjo laikas eiliniam ultragarso tyrimui.<br>123rf nuotr.
Buvau gal aštuntą ar devintą mėnesį nėščia, kai atėjo laikas eiliniam ultragarso tyrimui.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Eglė

Apr 6, 2020, 6:45 AM

Seniai norėjau parašyti atsiliepimą į vieną straipsnį, bet tik dabar atradau tam laiko. Tad tam tikra prasme džiaugiuosi, kad gyvenimas sulėtėjo, kitaip niekada ir nebūčiau parašiusi. 

Kiek anksčiau jūsų portale perskaičiau apie būsimos mamos vizitą pas ginekologę, iš kurios kabineto ji išėjo ašarodama. (Šį straipsnį galite perskaityti paspaudę šią nuorodą – Red. pastaba). 

Nustebino ne jaunos moters ašaros – labiau nustebino komentatoriai, išsišaipę iš neva neadekvačios reakcijos. 

O man ši istorija priminė mano pačios patirtį beveik prieš 30 metų. Kai neseniai ją  prisiminusi papasakojau draugėms, smagiai pasijuokėme. Tačiau tuomet išėjus iš ginekologės kabineto per ašaras kelio nemačiau. 

Kai pastojau, buvau penktakursė. Pirmieji Lietuvos nepriklausomybės metai, jokių galimybių rinktis gydytoją, eini ten, kur paskirta – į Vilniaus studentų polikliniką. 

Pirmasis vizitas pas ginekologę nebuvo itin malonus – tačiau nepasitenkinimą ir moralizuojantį toną užgožė maloni žinia dėl patvirtinto nėštumo.

Nesureikšminau tos atmosferos – nors kas kartą eidama pas ginekologę jausdavau šiokį tokį stresą, tuomet tai buvo įprasta.  

Vizitas po vizito, ir pamažu atmosfera ginekologės kabinete sušilo, gydytoja tapo švelnesnė, draugiškesnė. Tačiau ne apie tai noriu papasakoti. 

Buvau gal aštuntą ar devintą mėnesį nėščia, kai atėjo laikas ultragarso tyrimui. Tuomet ultragarso aparatai buvo ką tik atsiradę Lietuvoje, o tą vadinamąjį šešėlių mokslą gydytojai tik pradėję įvaldyti.

Eilinės apžiūros metu gydytoja mane pasiguldo ir ima tyrinėti pilvą ultragarsu. 

„Mhm, širdutė plaka, čia viskas gerai, čia irgi“, – lyg ir sau, lyg ir seselei pradeda vardinti gydytoja, toliau braukydama per pilvą davikliu. 

„Bet femoriuko nematau...“ – staiga sako ji. Jai už nugaros atsistoja seselė, irgi žiūri, irgi, kaip suprantu, nemato to femoriuko.

Kas jis toks, nežinau, ir – patikėkit – taip blusos apmirė, kad net kvėpuoti bijau, jau nekalbant apie tai, kad paklausčiau. 

„Nueik pas ... gydytoją (pamini gydytojos pavardę), paprašyk, kad ateitų – pasakyk, kad ultragarse femoriuko nematau“, – gydytoja paprašo seselės. 

Po kelių minučių jau dvi gydytojos ir seselė tyrinėja šešėlius ekrane ir ieško to paslaptingo daikto...

Galiausiai kažką ramiai aptarinėdamos baigia pokalbį, gydytoja leidžia man atsistoti ir išleidžia iš kabineto. Iš jų tono suprantu, kad tragedijos nėra. 

Bet mano akys – stiklinės iš siaubo. Dabar nepaaiškinsiu, kodėl gydytojos nieko nepaklausiau, tačiau eidama namo per ašaras kelio nemačiau. 

Mane pamačiusi anyta persigando. Kas nutiko, klausia.

„Feeemooooriuuuukooooo nerado!“, – raudodama kritau jai į glėbį. „Ko ko?“ – netikėdama perklausė, mat irgi gydytoja. Greitai viską išsiaiškino ir nuramino mane.

Neilgai trukus gimė sveikas ir drūtas sūnus. Dabar žiūriu į jį, jau beveik trisdešimtmetį, lyg ir nieko netrūksta. Tiesą sakant, iki šiol taip ir nežinau, kas tas „femoriukas“ ir ko gydytoja tada pasigedo. 

Tiesiog suprantu tą jauną mamą, kuri anksčiau skundėsi išvadinta pirmakarte, jos išgąstį, ir noriu gydytojams priminti: jūs matote šimtus nėščiųjų, o kiekvienai moteriai nėštumas yra ypatingas ir vienintelis tuo metu. 

Jums viskas aišku ir paprasta. O būsimoms mamoms kiekviena smulkmena, kiekvienas ne taip ištartas žodis svarbus. Ir kartais dėl to dangus griūva. 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.