Paprastai tariant, suprasdami, kas vyksta, iš karto keičiame santykį su realybe ir tampame savo gyvenimo kūrėjais.
Kas vyksta streso ir nežinomybės metu?
Neseniai paskelbti visuomenės psichologinės būklės tyrimai parodė, kad per karantiną nerimo lygis išaugo pustrečio karto, liūdesys ir pyktis – du kartus.
Taigi, didžioji dalis Lietuvos gyventojų į susidariusią situaciją reaguoja neigiamomis emocijomis.
Tai – prasta išeitis, nes neigiamas emocijas išgyvenančių žmonių kritinis mąstymas itin sumažėja, ilgainiui gali išsivystyti psichikos ligos, padidėja agresijos tikimybė ir rizikuojama patirti kitų nepageidautinų pasekmių. Kas galėtų pagerinti psichologinį klimatą visuomenėje?
Emocijos yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis, nuo kurios priklauso, kas mes esame ir ką išgyvename. Stresas nėra išimtis. Viena žinomiausių streso tyrinėtojų, Kalifornijos universiteto mokslininkė psichologė Elissa Epel teigia, kad stresas – natūrali reakcija. Jis signalizuoja apie poreikį imtis veiksmų, apsisaugoti nuo kylančio pavojaus. Taigi kaskart, kada pajaučiame stresą, nerimą, prisiminkime, kad taip smegenys praneša mums apie momento svarbą.
Pozityvi reakcija išsklaido stresą
Kadangi atsakas į stresą smegenyse prasideda suvokus pavojų arba įžvelgiant nežinią, mokslininkai nustatė, kad paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas išsklaidyti stresą yra pakeisti tam tikrų situacijų suvokimą, požiūrį į jas, kad jos nebūtų vertinamos kaip stresinės.
Kitas žingsnis – dairytis galimybių, kaip reaguoti, kokių veiksmų imtis iš karto ar ilgalaikėje perspektyvoje. Labai svarbu nuolat sau ir kitiems priminti, kad pasirinkta reakcija yra skirta tam, kad galėtume apsisaugoti nuo grėsmės. Tai yra akcentuoti, kas turi būti daroma. Instrukcijos, veiklos algoritmas turi būti kuo aiškesnis ir kartojamas.
Be to, yra labai svarbu aiškiai apibrėžti kiekvieno asmens ar jų grupės atsakomybę. Kas yra daroma valstybės lygiu. Kas yra profesionalų rankose – medikų, policijos pareigūnų, gamintojų, siuntų pristatytojų, pardavėjų, paslaugų teikėjų, parduotuvių.
Už ką gali būti atsakingas žmogus ir kuo kiekvienas iš mūsų turime pasirūpinti patys, būdami sąmoningi piliečiai, šeimos nariai, darbdaviai ir darbuotojai, draugiški kaimynai ir įgyvendindami kitus savo socialinius vaidmenis.
Svarbu atsakomybių nepainioti ir neprisiimti pernelyg didelės atsakomybės už sritis, kurios yra ne mūsų. Dar blogiau – vengti veiksmų, kurie šiuo iššūkių laikotarpiu yra svarbūs ir dažnai lengvai įvykdomi, leidžia likti sveikais, saugiais, apsaugoti kitus. Juk nesunku laikytis socialinio atstumo, dėvėti veido kaukes, plauti rankas ir laikytis kitų aiškių karantino metu nustatytų reikalavimų.
Kitas svarbus momentas, liečiantis asmeninį reagavimą, yra nauji, kartais stresą galintys sukelti iššūkiai, kylantys daug laiko praleidžiant namuose, dirbant iš namų, nuolat būnant su vaikais ir kitais šeimos nariais, mažai besikeičianti dienos rutina ir kitos karantino „dovanėlės“. Tokie iššūkiai taip pat leidžia auginti asmenybę, sutvirtinti savo psichologinį atsparumą, išmokti naujų elgesio ir mąstymo metodų.
Jeigu pritrūksta žinių ar įkvėpimo, verta įsiklausyti į profesionalų patarimus. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje psichologai, mokslininkai, teisininkai, ekonomistai dalijasi labai vertinga informacija apie būtinybę turėti kokybiško laiko ir erdvės sau, būdus, kaip suprasti ir išreikšti emocijas, kaip derėtis dėl būsto nuomos ar paskolų apmokėjimo, ieškoti sutarimo su darbdaviais ir kaip spręsti kitas aktualijas. Maksimalus susitelkimas į iššūkio sprendimą, yra labai gera terapija, išvaduojanti nuo streso, nerimo, liūdesio ir pykčio.
Dar vienas labai geras psichologų ir gyvenimo patikrintas vaistas nuo streso ir nerimo – pagalba kitiems. Empatija, pagalba silpnesniam, labiau pažeidžiamam asmeniui išveda iš negatyvių elgesio ir mąstymo modelių, depresyvaus egocentrizmo ir dovanoja itin stiprias teigiamas emocijas.
Keliautojai, kuriems yra tekę lankytis itin skurdžiose šalyse, yra pastebėję, kad ten vietos gyventojai yra daug svetingesni nei ekonomiškai išsivysčiusiuose kraštuose. Jie su keliautojais dalinasi viskuo, ką patys turi: būstu, maistu, vandeniu ir atviru bendravimu. Tie žmonės atgyja suvokdami, kad yra tiek turtingi, kad dar gali ir turi kuo pagelbėti keliaujantiesiems.
Taip ir daugelis iš mūsų turime tai, kuo galime pagelbėti kitiems: daiktais, maistu, nedidele finansine parama, paslauga ar nieko nekainuojančiu dėmesiu, nuoširdžiu bendravimu. Gero poelgio sulaukęs žmogus to nepamiršta, jaučia dėkingumą, tačiau svarbiausia – pagalbos teikimas suteikia didžiulį vidinį pasitenkinimą jos teikėjui.
Naujas įgūdis – kalbėti realistiškai, bet su viltimi
Taigi verta atsiminti, kad stresas – stiprus signalas, paskatinantis veikti savo atsakomybių ribose. Labai svarbu kaskart, kada kabama apie nūdienos iššūkius, kartu siųsti žinią, kad yra galimybė rasti iššūkiui tinkamus atsakus.
Psichologas Charlesas R. Snyderis, kuris visą savo mokslininko karjerą skyrė vilties tyrinėjimui, įrodė, kad viltis nėra emocija, tai – mąstymo būdas, kognityvinis procesas, sudarytas iš tikslų, kelių ir galios trilogijos. Kitaip tariant, viltis sužimba tada, kada keliame realistinius tikslus – viruso sukeltus iššūkius tikrai galime įveikti. Turime tam reikiamas priemones, prieinamus būdus veikti kiekvienas savo atsakomybių ribose. Taip pat turime tikėti savimi ir kitais, kad tai tikrai pasieksime. Tiesiog atminkime, kad be pagrindinio plano ir veiksmų, dar gali būti įvairios alternatyvos, tai yra planas „B“.
Todėl kiekvieną svarbią su viruso iššūkiais susijusią informaciją galėtų lydėti informacija apie tai, ką daryti, ir vilties, kad tai sugebėsime padaryti palaikymas. Į šią komunikacijos taisyklę turėtume atkreipti dėmesį visi: tiek asmenys, viešai skelbiantys svarbiausią informaciją, tiek tėvai, kalbėdami su savo vaikais, tiek suaugusieji, bendraudami su senjorais ar psichologiškai pažeidžiamais bendraamžiais.
Toks bendravimo „algoritmas“ galėtų tapti nauju palaikančiu įgūdžiu, formuojančiu pozityvų požiūrį į situaciją ir užtikrinančių teigiamų emocijų visuomenėje įsitvirtinimą. Tai būtų gražiausia pavasario ir atgimimo šventės dovana mums visiems ir kiekvienam.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
