Todėl niekada nesupratau, kodėl pas mus, priešingai nei Latvijoje ar Estijoje, neleido per karantiną veikti sodo ir namų apyvokos reikmenų parduotuvėms.
Taip, duona yra pirmo būtinumo prekė. Todėl suprantu, kodėl maisto prekių parduotuvės liko atviros per karantiną. Bet ką daryti, kai esi pavalgęs, bet tavo sodas tuoj numirs?
Ribojimais patenkinti ne visi: fiksuota pasipriešinimų pareigūnams
O jeigu dar tuo pačiu metu vonioje sugedo kranas ar staiga sulūžo lentyna ar rūdimis nutekėjo visa siena? Palaukti, kol baigsis karantinas?!
Prieš pat Velykas Vyriausybė pagaliau leido lauko aikštelėse pardavinėti prekes daržui ir sodui. Nuskubėjau kaip akis išdegęs į artimiausius „Senukus“. Trąšų paėmiau, šiek tiek sėklų.
Dairausi kastuvo... Sako, nėra! Girdi, Skvernelis dar neleidžia tuo prekiauti.
Kaip tai? Juk dar aną savaitę viename iš maisto prekybos tinklų mačiau dar ne tokių įrankių. Ai, bet juk ten vadinasi maisto prekių parduotuvė...
Kaip čia tokia nesąmonė gaunasi?! Maisto prekių krautuvėje kastuvą leidžia parduoti, o sodo reikmenų – ne?! Koks čia blatas suveikė?
Gerai, kad tokia epidemija pirmą kartą, todėl pasistengsiu labai ant valdžios nepykti. Bet labai tikiuosi, kad ši patirtis visiems mums įkrės bent truputį proto.
Ir jei, neduok Dieve, kada nors teks dar kartą spręsti, kas žmonėms yra pirmo būtinumo prekės ir kokias parduotuves palikti atidarytas per karantiną, nepamirškite daugybės Lietuvos gyventojų, kurie gyvena normalų gyvenimą – kasa daržą, naudojasi vonia ir virykle, patys tvarkosi savo namus.