Dar pusė bėdos, kad stoties pastatas turbūt neregėjęs remonto nuo sovietinių laikų: apsilaupęs, aptriušęs, jo viduje neteikiamos jokios paslaugos, prieigų šaligatviai išsiklaipiusiomis, išdaužytomis plytelėmis.
Blogiau, kad ir keleivius vežantis Druskininkų autobusų parko transportas gal net dar prastesnės būklės nei šis pastatas.
Tuo įsitikinome jau Vilniuje, kai rugpjūčio 11 dieną įsėdome į 12 val. 10 min. reiso į Druskininkus autobusą.
Tai turėjo būti tiesioginis, mažiausiai trunkantis reisas į kurortą, bet išėjo ilgiausias, nes vairuotojui taip ir nepavyko užvesti variklio.
Po maždaug 20 minučių beviltiškų pastangų, konsultavimosi telefonu jis, pranešęs sutrikusiems keleiviams, kad sugedo autobuso kompiuteris, atjungti jo nepavyksta ir todėl užvesti variklio neįmanoma, pasiūlė išlipti ir laukti kito – 13 val. 05 min. reiso į Druskininkus.
Atvažiuoti į Vilnių jam dar pavyko, o išvažiuoti – jau niekaip.
Atvykus kito reiso iš Druskininkų autobusui, teko girdėti druskininkiečių vairuotojų tarpusavio pokalbį – jie, nekreipdami dėmesio į šalia stovinčius keleivius, piktinosi, kad parko administracija niekuo nesirūpina, nekreipia dėmesio į jų nusiskundimus ir kol autobusas visai nesugenda, tol nieko nesiima daryti.
Teliko džiaugtis, kad šiaip taip dviejų reisų keleiviai sutilpo į vieną autobusą ir po keturias, o ne dvi valandas trukusios kelionės pavyko nusigauti į Druskininkus.
Šis nemalonus incidentas būtų pasimiršęs, jei kelionė iš Druskininkų atgal į Vilnių rugpjūčio 16 dienos 14 val. 50 min. reisu būtų vykusi sklandžiai.
Pasitaikė ypač karšta diena, o ir pajudėjus autobusui nesijautė ventiliavimo. Paprašiau vairuotojo įjungti šią sistemą, bet išgirdau stulbinantį paaiškinimą: „Negaliu, nes sugedo“.
Pasiteiravau, kodėl jis išvyko į reisą, jei ventiliavimo sistema sugedusi. Vairuotojas staiga kažko susierzino: „O ko jūs manęs to klausiate?!“.
Čia jau man teliko nustebti: „Ko dar galėčiau klausti, dusdamas nuo karščio jūsų vairuojamame autobuse?“.
„Skambinkite direktoriui“, – atšovė vairuotojas.
Mėginau visą savaitę po kelis kartus per dieną. Nė karto neatsiliepė. Turbūt su nepatenkintais keleiviais direktorius nesiteikia bendrauti.
Todėl ir klausiu šio direktoriaus per „Bendraukime“ skyrelį: „Kada, direktoriau, išleisite į reisus tvarkingus autobusus ir liausitės daręs gėdą Druskininkų kurortui?“.
Stebina ir tai, kad, atrodo, niekas Lietuvoje nekontroliuoja, ar techniškai tvarkingi autobusai vežioja po šalį keleivius, nors kontroliuojančių organizacijų – per akis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
