Pradžia – kosulys, temperatūra. Kviečiame greitąją, išveža į vieną ligoninę, kur žmogus uždarytas izoliuotoje palatoje praguli 8 valandas, laukdamas testo rezultato.
Per tą laiką jis negauna net kąsnio duonos, neturi kuo užsikloti nuo šalčio, ten tik plikas čiužinys. Net lašelinė neprijungiama, kad nors kiek pastiprinti.
Skambini į priimamąjį, prašai, kad nors duonos jam duotų, nes žmogus nusilpęs. Atsakymas – tai neįmanoma.
Testas teigiamas. Pervežamas į kitą ligoninę, kur paliekamas pernakt ir dėmesio sulaukia tik ryte, kai į darbą ateina gydytojai. O brangi kiekviena minutė.
Tuomet reanimacija. Tai baisiausia dalis. Jei atsilieps žmogiškesnis medikas, turi galimybę išgirsti keletą žodžių daugiau. Bet tokia gydytoja pasitaikė tik viena. Dažniausiai išgirsti tik, kad per dažnai skambini, kad jie dirba savo darbą, kad jam vis blogiau. Ir baigia pokalbį.
Net nežinai, kaip bando padėti žmogui, girdi tik, kad kiekvieną dieną blogėja... Kol galiausiai miršta.
Tad prašau labai, žmonės – saugokite save, kitus, savo artimuosius, kurie yra silpnesni ir, atskirti nuo mūsų, sirgdami negali už save pakovoti.
Lenkiu galvą prieš gydytojus iš didžiosios raidės, kurie aukoja save dėl kiekvieno žmogaus gyvybės.
Man teko sutikti abejingumą ir jokios užuojautos. Tik formalumas, maldavimas atiduoti žmogaus daiktus (iš trečio karto juos vis dėlto rado) ir be galo ilgas mirties liudijimo laukimas, nes sugedo jų sistema.
Dar kartą – saugokite save, kad netektų susidurti su tokia visiems sunkia situacija.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
