Išsiskyrusiai moteriai po dešimties metų likimas iškrėtė pokštą: nepagalvojo, kad istorija su nuleista padanga baigsis taip

Niekada nepamiršiu savo ir Arijaus pirmojo pasimatymo. Bet pirmiausia reikia paminėti, kad su Arijumi susipažinau atsitiktinai, tiksliau, vėl susitikau po daugiau nei dešimties metų. Likimo išdaiga, bet anuomet mes buvome tokie skirtingi, kad mums buvo sunku būti vienoje patalpoje nesipykstant.

Kamilę išgelbėjo seniai pažįstamas Arijus.<br>123rf nuotr.
Kamilę išgelbėjo seniai pažįstamas Arijus.<br>123rf nuotr.
Kamilę išgelbėjo seniai pažįstamas Arijus.<br>123rf nuotr.
Kamilę išgelbėjo seniai pažįstamas Arijus.<br>123rf nuotr.
Papasakokite savo istoriją. 3 daugiausiai dėmesio sulaukusių istorijų nugalėtojai bus apdovanoti.
Papasakokite savo istoriją. 3 daugiausiai dėmesio sulaukusių istorijų nugalėtojai bus apdovanoti.
Daugiau nuotraukų (3)

Kamilė

Jan 31, 2021, 7:08 PM, atnaujinta Jul 15, 2021, 12:53 PM

Šįkart viskas buvo kitaip, buvau išsiskyrusi su vyru ir važiuojant pasivaikščioti į mišką nuleido automobilio padangą. Košmaras. Kam paskambinti, kai esi nutolusi daugiau nei 50 kilometrų nuo artimiausių draugų, o pati niekaip neatsuki veržlių, nes juk ratus keitė servise?

Tada ir pasirodė mano išgelbėtojas. Draugiškai sutiko padėti. Pagalvojau, kad jis man kažkur matytas, aukštas, šviesiaplaukis, gilių mėlynų akių vyras, bet jo neprisiminiau.

– Aš Arijus, o tu gal Kamilė? Mes turim bendrų draugų, tiesa?

– Taip, tu teisus. Ačiū už pagalbą. Išgelbėjai mane, būčiau nežinojusi, ką daryti.

– Skolinga man susitikimą, – iškart pasakė Arijus ir palikęs savo telefono numerį sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Aš likau stovėti apstulbusi.

Kadangi jaučiausi jam tikrai skolinga ir visada tesėjau pažadus, jam paskambinau. Po pirmojo mūsų susitikimo sekė dar keli, bet Arijus juos vadino susitikimais ir tik po daugiau nei mėnesio mane pakvietė į pasimatymą.

Gyvenome skirtinguose miestuose, todėl jis pasiūlė, kad susitiktume prie mums abiems gerai žinomo ežero. Buvo vakaras, šiltas rugpjūčio vakaras. Jau saulė buvo beveik nusileidusi ir danguje matėsi pilnatis ir pirmosios žvaigždės. Ežeras buvo ramus ir visas dangaus vaizdas atsispindėjo kaip veidrodyje.

Arijus paėmė mane už rankos ir pakvietė eiti su juo. Mes ėjome kalvotu pažintiniu taku, vis klausiau, kur mes einame, bet jis sakė, kad tuoj ateisim.

Aš niekada nebuvau ten buvusi, nors buvau girdėjusi apie tą vietą. Ant vienos iš kalvų augo medis, Arijus pasakė, kad tai obelis – naktį nesimatė kabančių obuoliukų. Šalia – suoliukas.

Arijus pakvietė prisėsti ir pasakė pačius gražiausius žodžius gyvenime.

– Kamile, matai šią obelį, ji ant šios kalvos viena, tačiau ji žvelgia į nuostabų ir besikeičiantį ežero vaizdą kiekvieną dieną. Ryte ji stebi, kaip pateka saulė, dieną mato saulės spindulius žaidžiančius vandenyje, kartais ji mato krentančius lietaus lašus į vandenį, o žiemą stebi,kaip ežeras pasipuošia balta sniego uždanga.

Kamile, aš tave myliu. Myliu ir nebegaliu daugiau to slėpti. Noriu, kad ir mes būtume kaip ta obelis, abu žvelgtume viena kryptimi ir vis matytume besikeičiančius vaizdus, bet kad būtume kartu.

Ištaręs šiuos žodžius Arijus man neleido nieko pasakyti, tik apsikabino ir prisiglaudęs prie savęs pabučiavo. Bučiuodamas dar kartą pakartojo: „Myliu Tave, mano meile“.

Pati jaučiau jam tą patį, tik labai bijojau prisipažinti. Iki šio vakaro nežinojau, ką Arijus man jaučia ir ko tikisi, bet po šių žodžių supratau, kad tai likimo man siųstas vyras. Tai buvo mūsų meilės pradžia.

Tik Arijaus romantiškumas ir rūpestis ištirpdė visas nuoskaudas likusias po buvusių santykių ir aš vėl pajaučiau, kad gyvenu. Pajaučiau, kad vėl kvėpuoju.

Dabar su Arijumi turime tradiciją kiekvienais metais tą rugpjūčio vakarą nuvykti aplankyti mūsų meilės obels. Kiekvieną kartą jis man pakartoja tuos pačius žodžius – „Myliu Tave, mano meile“ – ir apsikabinęs pabučiuoja.

Tada mes sėdime, žvelgiame į ežerą, tylėdami ir prisimindami pirmąjį mūsų pasimatymą, kuris pakeitė mūsų gyvenimus. Dabar mes į gyvenimą žvelgiame kartu.

Meilę švęsti daug priežasčių nereikia! Artėjant Valentino dienai, portalas lrytas.lt ir elektroninė parduotuvė Romantika.lt kviečia skaitytojus dalintis savo nepamirštamos nakties atsiminimais ir laimėti vertingus prizus!

Skelbiame rašinių konkursą „Mano nepamirštama naktis“. Viskas, ką jums reikia padaryti – aprašyti savo nepamirštamiausią naktį gyvenime.

Galbūt mylimasis ar mylimoji padarė Jums netikėtą staigmeną? O galbūt pasikvietus mylimąją į svečius romantiškos vakarienės užsitrenkė buto durys ir nepamirštama naktis tapo nesusipratimu? Papasakokite savo istoriją. 

Rašinius siųskite bendraukime@lrytas.lt.

3 daugiausiai dėmesio sulaukusių istorijų nugalėtojai bus apdovanoti. 1 vietos nugalėtojui teks 300, 2 – 200, o 3 – 100 eurų vertės dovanų kuponai apsipirkti Romantika.lt el. parduotuvėje, kurioje rasite tinkamiausius atributus nepamirštamai nakčiai!

Istorijų laukiame iki vasario 12 dienos. Nugalėtojai bus skelbiami vasario 15 dieną. 

Visos atsiųstos istorijos portale galės būti skelbiamos anonimiškai. Portalas lrytas.lt pasilieka teisę neskelbti istorijų, neatitinkančių LR teisės aktų.

 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.