Galima sakyti, kad nuo pat santuokos pradžios mano ir uošvės santykiai buvo ne kokie. Visada jai kliūdavau.
Nemylėjo ir mūsų dukters – jai anūkė tarsi neegzistavo. Vienintelis žmogus, kurį dievino, tai buvo jos sūnus.
Metams bėgant mūsų santykiai darėsi vis labiau tempti ir komplikuoti, nebesusišnekėjau nei su ja, nei su vyru. O galiausiai viskas baigėsi skaudžiu smūgiu...
123rf.com asociatyvioji nuotr.
Uošvei prasidėjo senatvinė demencija, ji apie mane pradėjo kliedėti visokius būtus ir nebūtus dalykus. Tai aš su meilužiu būnu, tai su draugėmis putojančius gėrimus geriu, tai jos pinigus ir žiedus vagiu.
Aišku, kad po tokių pareiškimų šeimoje sekdavo baisūs barniai, kivirčai. Kol visi išsiaiškindavom viską, kol išsirėkdavom vienas ant kito.
Tai labai sekino ir žudė mūsų santykius. Atsirado nepasitikėjimas, pavydas, neapykanta.
Aš nekenčiau uošvės, ji – manęs.
Prieš kokį pusmetį situacija pasidarė nepakeliamai sunki. Pagyvenusios moters priekaištai ir kliedesiai mane išvedė iš kantrybės, todėl pasakiau vieną vakarą vyrui, kad jo motiną reikia vežti gydyti, nes ji yra nepilno proto. Maldavau, kad ją atiduotų medikams. Norėjau pasakyti, kad mes negalime pasirūpinti sergančiu žmogumi taip, kaip galėtų jie.
Bet už tokius žodžius gavau atsakantį smūgį į veidą. Trenkė taip, kad kritau be sąmonės, išmušė du dantis... Teko važiuoti į ligoninę ir ilgai gydytis žaizdas. Buvau šokiruota tokio jo poelgio. Nekenčiau vyro už tai, ką man padarė.
Nenorėjau matyti nei jo, nei tos moters, dėl kurios mano gyvenimas virto pragaru. Žinau, kad šioje situacijoje esu kalta ir aš, apie motiną kalbėti taip nepridera.
123rf.com asociatyvioji nuotr.
Motina tai motina, bet ar normalu taip su žmona pasielgti? Juo labiau, kad jai iš tiesų reikia pagalbos. Baisu, ką nepilno proto žmogus gali vieną dieną padaryti.
Jau ne kartą buvo palikusi įjungtas dujas, arba ant įjungtos dujinės viryklės palikusi elektrinį virdulį... Laimei, tada viskas baigėsi gerai, spėjau užuosti, kad virdulys lydosi ar dujos įjungtos, bet nuo nelaimės buvo vienas žingsnis.
Susiję straipsniai
Dabar su dukra gyvename atskirai, ji jau paauglė, viską supranta ir nepateisina tokio tėvo poelgio. Tačiau vyrui nesvarbu, kad mes išėjome. Kad noriu skirtis. Jis sako motinos nelaimėje nepaliks, jei man tai nepatinka, galiu nešdintis pro duris. Bet kad pačiai motinai reikia medikų pagalbos ir priežiūros, jis nepripažįsta.