Suprantu, kad skirtis žmonės nori dėl pačių įvairiausių priežasčių. Smurtas, neištikimybė, nesuderinami charakteriai ir panašiai. Visada galvojau, kad jei ir išsiskirsime, tai tik dėl panašios priežasties. O dabar mūsų skyrybos, galima sakyti, iš reikalo...
Kai vyras pasakė, kad nori skirtis, norėjau susirinkti daiktus, trenkti durimis ir su vaikais išeiti. Nes jau maniau, kad atsirado meilužė ar kažkas panašaus. Bet, kaip vyras sakė, meilužė būtų juokas. Bėdos kur kas rimtesnės.
Nuo meilužės dar būtų galima išgelbėti santuoką, o nuo tokio dalyko – sunkiai.
Paaiškėjo, kad mano vyras neatlaikė dviejų karantinų ir bankrutavo, įklimpo į skolas, kurios vilkosi jau gerokai prieš koronaviruso pandemiją. Finansiniai įsiskolinimai tokie rimti, kad gali nukentėti visas šeimos turtas, santaupos ir panašiai.
Žinojau, kad su mūsų verslu sekasi sunkiai, bet kad taip blogai, tikrai nesitikėjau. Vyras, norėdamas išgelbėti mūsų nekilnojamąjį ir visokį kitokį turtą, nori fiktyviai nutraukti santuoką, kad teismai neareštuotų namo ir antstoliai nenuskaičiuotų visų skolų nuo mano sąskaitų.
Vyras tikino, kad po skyrybų mes ir toliau gyventume ir būtume, vaikus augintume kartu. Jis padėtų išlaikyti šeimą ir namus.
Tiesiog teisiškai būčiau ne jo žmona, todėl skolų negalėtų niekas išieškoti iš mano sąskaitos.
Nežinau, ar tokioje situacijoje yra kokia nors išeitis, turbūt ne. Vyro sprendimas turbūt geriausias šiuo metu, nors ir nepateisinamas.
Tačiau nenoriu būti išvaryta iš savo namų ir su vaikais išmesta į gatvę.
Skamba kaip filme, bet santuoką tenka aukoti net ir dėl tokių dalykų.
Vyras jaučiasi siaubingai kaltas, juk dėl jo ir vyksta mūsų santuokos griūtis. Įtikinėja, kad kai viskas baigsis ir jis išmokės skolas, mes vėl susituoksime, iškelsime gražias vestuves, atnaujinsime įžadus. Labai noriu tuo tikėti. Ir bijau nenusivilti.
Ar kam nors yra taip buvę ir galėtų anonimiškai pasakyti, gal yra kitokių išeičių išsaugoti šeimos turtą?