Šiandien keliolika tūkstančių abiturientų laiko matematikos brandos egzaminą. Kaip žinia, šį egzaminą išlaikyti būtina, jeigu nori Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoti nemokamai.
Jį teko laikyti ir man, nors tikrai galiu prisipažinti – matematika man nesisekė visada. Nepadėdavo nei korepetitoriai, nei papildomas laikas mokykloje – tiesiog mano smegenys būtent šio mokslo niekaip neįkąsdavo.
Kai brandos egzaminų sesija jau kvėpavo į nugarą, aš pamačiau, ką iš tikrųjų reiškia mokytis „prestižinėje“ mokykloje. Ar rinktis šį egzaminą, ar nesirinkti, aš net nesvarsčiau – mokėti kelių tūkstančių už studijas tikrai nenorėjau. Tačiau mano matematikos mokytoja galvojo kitaip.
Ji netrukus pradėjo mane spausti, kad egzamino nelaikyčiau, nes, jos žodžiais, padarysiu gėdą mokyklai, jos prestižui ir reitingams.
Maža to, ji mane užgauliojo, vadino tingine ir lepūnėle, jog nesugebu pasimokyti ir skirti daugiau laiko matematikai. „Kam mokytis, juk tėveliai sumokės už studijas“, – besimaivydama sakė ji.
Žmogui, kuris jau ir taip jautėsi prastesniu už kitus, nes matematiką mokėjo silpnai, tai buvo tikras smūgis. Aš tikrai stengiausi, matematikos manęs laisvalaikiu mokė net geriausia draugė, tačiau ir tai menkai padėjo, tad mokytojos taikytas psichologinis smurtas situacijos tikrai nepagerino. Pradėjau daug verkti tiek mokykloje, tiek namuose.
Kur aš lenkiu? Mokytojai neretai tampa mūsų autoritetais – kartais jie gali parodyti tau, kuria kryptimi eiti būtų geriau. Mano mokytoja, dirbanti vienoje geriausių Lietuvos mokyklų, kartojo man, kad esu „visiškame dugne“ ir nieko nepasieksiu.
Ir viskas tik dėl to, kad matematiką mokiausi ne taip gerai, kaip mano klasės draugai. Tai labai lengvai galėjo mane atbaidyti nuo bet kokio bandymo ne tik laikyti matematikos egzaminą, bet ir siekti savo svajonių.
Bet neatbaidė. Į matematikos egzaminą aš vis dėlto nuėjau – ir ne tik jį išlaikiau, bet ir gavau pakankamai padorų įvertinimą. To užteko, kad galėčiau universitete nemokamai siekti savo išsvajotos profesijos, nes kitus egzaminus taip pat išlaikiau puikiai. Šiandien dirbu mylimą darbą, o diskriminanto, funkcijų ar stačiakampio ploto formulės gyvenime po mokyklos dar neteko panaudoti.
Noriu pasakyti, jog visai nesvarbu, kokioje mokykloje jūs mokotės – ar tai yra maža kaimo mokyklėlė, ar prestižinė sostinės gimnazija – statusas dar negarantuoja, kad jus mokys patys nuostabiausi pedagogai.
Vertinkite ir branginkite tuos mokytojus, kurie jus palaiko ir skatina siekti savo tikslų, net jei kuris nors dalykas jums sekasi prasčiau, nei jūsų bendraamžiams.
Mieli abiturientai, nepamirškite, kad tik jūs patys geriausiai žinote, ką galite, o ko ne. Neleiskite, kad kiti jus tryptų, ir užtikrintai eikite savo keliu.
Matematikos egzamino rezultatas jums bus svarbus tik kelis mėnesius, o dar po metų jūs jau būsite apie jį pamiršę. Tad atsipalaiduokite ir mėgaukitės nauju gyvenimo etapu. Aš su Jumis! Sėkmės!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
