Šis įvykis nutiko 2018 metais, bet vis dar prisiminus nupurto ir kažkoks nemalonus skonis atsiranda burnoje. O viskas prasidėjo taip...
Įsimylėjau iki ausų ir pamečiau galvą taip, kaip dar niekada gyvenime neteko. Susipažinome mes 2015 metais, o po vienerių metų draugystės apsigyvenome kartu. Sulipome mes kaip du sielos draugai. Atrodė, kad visą gyvenimą tik ir praieškojome vienas kito. Pykčiai netrukdavo ilgai, o ir būdavo jų mažai, meilė atrodė neblėstanti, o ir vienas kitą tikrai matėme kaip ateities šeimą.
Taigi 2018 metų Šv. Kalėdos turėjo būti pirmosios, kuomet nusprendėme jas švęsti kartu, vykstant vienas pas kito šeimas.
Šv. Kūčias jaukiai ir šiltai atšventę pas mano šeimą, išvykome Šv. Kalėdas sutikti pas mano mylimojo giminaičius. Esu mačiusi tik jo tėvus ir brolį, daugiau giminės net nuotraukų neteko matyt, tačiau bendrauja jie artimai ir prie kalėdinio stalo susirinka tikrai nemažai žmonių.
Susėdome prie begalės skaniausių patiekalų stalo, akys nuo jų mirgėjo, o nuo skonio aromatų galva net apsvaigo. Prie stalo žmonių buvo net apie 25, pasijaučiau kaip didelėje amerikietiškų Šv. Kalėdų šventėje. Vienas per kitą visi kalba. Didžiausias, bet malonus triukšmas.
Po kokios valandos atvyko pavėlusi vyresnio amžiaus pora, jie man buvo be galo matyti, tačiau atsisėdo daug toliau, todėl taip ir neteko pabendrauti. Šventei atlaisvėjus, ne visi jau liko sėdėti prie stalo: vieni vaikščiojo kieme, kiti po namą, kiti pasikeitė sėdimomis vietomis. Prie manęs priėjo mano jau minėta vyresnio amžiaus moteris ir pradėjo džiaugtis – koks gi sutapimas mums čia pasimatyti. Nieko nesupratau, ką ji šnekėjo, todėl tik mandagiai linksėjau.
Vis dėlto moteris suprato, kad aš visiškai nesigaudau ir prisistatė, kad tai yra mano mamos pusseserė, o aš ją mačiau tik prieš kokius 20 metų, dar būdama visai visai maža. Kadangi tarp jos ir mano mamos perbėgo juoda katė, tiek ir teko tik pabendrauti...
Nelabai supratau, ką ji čia veikia, pradėjau klausinėti, ar jie yra draugai šių Kalėdų šventės šeimininkams. O jų atsakymas apvertė visą gyvenimą aukštyn kojom.
Mano nenaudai, ši moteris yra taip pat mano mylimojo mamos pusseserė. Kiek senais laikais jie ten tų vaikų gimdydavo, kad tų pusbrolių turi net keletą ir vieni kitų net gerai nepažįsta... Galbūt reikėjo ir neklausti, kas ši moteris yra mano mylimojo tėvams... O gal gerai, kad paklausiau, nebežinau. Bet atrodo, kad aš ir jis esame antros eilės pusbroliai... Nes mūsų mamos – pusseserės.
Kadangi moteris amžiuje, turbūt gerai nesuprato, kas čia dabar bus, todėl tik džiaugėsi, kad esame graži pora. O man plyšo širdis. Aš myliu ir gyvenu su savo antros eilės pusbroliu?
Atsėdėjusi likusį kalėdinį vakarą su persimainiusiu veidu nežinojau, kaip reikės tai jam pasakyti grįžus namo. Tylėjau visą kelią namo, jis vis rūpestingai šokinėjo aplink, kas man nutiko, ar kas nors man ką padarė.
Tik atsigulus į lovą tiesiog nusisukau į sieną, kad nematyčiau jo veido, užsimerkiau ir išpyliau šitą informaciją kaip žirnius. Jo reakcija buvo tokia pati kaip mano: „Kaip ir pasišlykštėjau, kaip ir myliu...“
Tas skausmas, kad reikia skirtis dėl to, nes esate gimines, yra labai keistas ir savotiškai nemalonus. Atrodo, jau geriau jis būtų mane išdavęs, ar ką padaręs. Būtų daug lengviau pykti, nekęstį... O dabar ir mylim, ir norim būti kartu, bet negalim.
Vaikinas buvo visiškai šokiruotas ir visą naktį nemiegojome, o tik kalbėjome. Pradėjome net internete ieškoti draugysčių antros eilės pusbrolių, bet kažkaip viskas taip nemalonu vis tiek atrodė.
Kai tik pasisukdavo pokalbis, kad „ai koks gi skirtumas?!“ širdis suspurdėdavo iš laimės, kad gal bandykim? Juk net bažnyčia leidžia tuoktis antros eilės pusbroliams. Tačiau iš karto ateidavo mintis man į galvą, kad aš į jį žiūriu tik kaip į giminę jau... Nebegaliu žiūrėti kaip į mylimąjį.
Buvo labai keista skirtis ir užbaigti mūsų draugystę, nusprendėme likti draugais, bet abu giliai viduje supratome, kad tai padaryti bus gana nemalonu.
Kažkaip viskas taip keista ir nemalonu pasidarė, viduje plėšėsi du labai stiprūs jausmai: meilė ir didžiulis nusivylimas. Susikroviau daiktus ir kitą rytą išvykau apsistoti pas tėvus.
Tikrai nesumeluosiu, praašarojau dvi savaites, tačiau dabar tai prisimenu kaip labai gražų įsimylėjimą, gražią draugystę su nuostabiu žmogumi, kuriozišką ir šiek tiek dabar jau juokingą skyrybų priežastį.
Nors kiekvienos Šv. Kalėdos man vis primena jį ir tą keistą faktą, bet vis tiek tai išliko man kaip gražiausia metų šventė, kurios kiekvienais metais ypatingai laukiu.
Bus ką papasakoti anūkams, kurie, tikiuosi, jau nebus nuo mano pusbrolio.
Prieš gražiausias žiemos šventes nutinka patys netikėčiausi ir gražiausi dalykai. Papasakokite savo romantiškiausią Kalėdų istoriją! Naujienų portalas lrytas.lt ir elektroninė parduotuvė Romantika.lt kviečia skaitytojus dalintis savo nepamirštamomis romantiškomis istorijomis ir laimėti vertingus prizus! Skelbiame rašinių konkursą „Romantiškiausios Kalėdų istorijos“. Viskas, ką jums reikia padaryti – aprašyti savo nepamirštamiausią istoriją, nutikusią per gražiausių žiemos švenčių laikotarpį. Rašinius siųskite bendraukime@lrytas.lt.
Net 3 pirmų vietų laimėtojai gaus 200 eurų romantika.lt kuponus atributams nepamirštamai nakčiai! Nugalėtojai bus skelbiami sausio 5 dieną.
Visos atsiųstos istorijos portale galės būti skelbiamos anonimiškai. Portalas lrytas.lt pasilieka teisę neskelbti istorijų, neatitinkančių LR teisės aktų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
