Su sūneliu apsilankėme parduotuvėje. Mano vaikučiui neseniai suėjo treji. Ir dabar jam toks metas, kai jis ko nors negavęs gali kristi ant žemės ir rėkti, kol negavo.
Aišku, mes su vyru tikrai nepuolam tenkinti jo kaprizų. Todėl kartais jo pykčio ir ašarų scenos užsitęsia.
Tai panašiai man nutiko ir šįkart. Sūnus pamatė prekybos centre šokolado stendus, kaipmat užsigeidė saldumynų. Negavęs, aišku, pradėjo rodyti ožius.
Sūnus pradėjo rėkti ir nesiliovė. Niekaip nepavyko nuraminti net ir tada, kai neturėdama kur dėtis nusileidau ir tą šokoladą leidau išsirinkti.
Veiksmas vyko netoli kasų, viską matė kasininkės-pardavėjos. Viena iš jų nepatylėjo ir rėžė į akis, kad nutildyčiau savo vaiką. Tikslių žodžių nepamenu, bet esmė buvo tokia.
Pasakiau, kad neįmanoma jo nutildyti, nes jis įsiverkė ir dabar turi praeiti laiko, kol susierzinimas praeis, nusiramins.
Tada pardavėja liepė nekelti triukšmo, nes joms ir taip galvą skauda, ir pasiėmus vaiką eiti iš parduotuvės. Man net kraujas užvirė po tokių žodžių. Pirmiausia, kas šiais laikais taip bendrauja su pirkėjais? Kur mandagumas?
Antra, ar padoru vyti pirkėją iš parduotuvės jam nespėjus net apsipirkti? Ar humaniška mamai pasiūlyti palikti pilną pirkinių krepšį su visais produktais ir grįžti namo tuščiomis?
Galų gale, kur moteriškas solidarumas, supratingumas? Juk kiekviena iš mūsų yra moteris, galbūt motina, turėtų užjausti ir suprasti, ką reiškia atsidurti tokioje nepavydėtinoje situacijoje, o ne smerkti ar guiti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
