Turėjome švęsti mūsų močiutės 80 jubiliejų. Ta proga suorganizavome ne tik gimtadienį, bet ir giminės susitikimą. Sukvietėme visus močiutės vaikus ir vaikaičius, brolius ir seseris su šeimomis, išsibarsčiusius po visą pasaulį.
Užsakėme sodybą, muzikantus, fejerverkus – šventė turėjo būti tokia, apie kurią kalbėtų dar kelios kartos. Ir kalbės, bet turbūt ne taip, kaip mes norėjom.
Užsakytoje sodyboje apsistojome ne vienai nakčiai, o beveik savaitei. Nes atskrido daug giminių iš užsienio, tad kad jiems nereikėtų važinėti iš vietos į vietą, apgyvendinome juos sodyboje. Ten ir ruošėmės šventei – kabinome papuošimus ir taip toliau. Galima sakyti, surengėme tokį vakarėlį prieš vakarėlį.
Juk tikrai smagu susitikti tiek su savo seniai matytomis seserimis, pusseserėmis, pusbroliais, jų vaikais, žmonomis ir vyrais, dėdėmis, tetomis ir taip toliau. Nebuvo tik mūsų pagrindinės vakaro kaltininkės – mūsų 80-metį mininčios močiutės.
Smagiai vakarojom. Kažkas žvejojo, kažkas pirtyje kaitinosi, kažkas prie stalo iki paryčių vakarojo. Niekam nereikėjo izoliuotis, jokių Covid-19 testų ir taip toliau. Visi atsipalaidavę. Džiaugėmės, kad baigė galioti visi draudimai.
Tačiau tai nereiškia, kad baigėsi virusas. Prieš šventę su dukra paprašėme visų svečių atlikti greituosius Covid-19 testus – ne dėl mūsų, o dėl mūsų močiutės saugumo. Ir paaiškėjo, kad beveik visi, atvykusieji iš užsienio, serga koronavirusu. Greitieji testai teigiami!
Tai buvo tik laiko klausimas, kada bus teigiami ir mūsų, su jais kelias dienas bendravusių, bučiavusių ir miegojusių vienoje patalpoje.
Buvo siaubinga. Blogesnio scenarijaus net neįsivaizdavome. Aišku, prasidėjo diskusijos, ką daryti – atšaukti šventę ar švęsti sergantiems... Sodyba užsakyta, pinigai nemaži sumokėti, visi nubalsavo švęsti.
Jubiliejuje dalyvavo tie, kurie buvo besimptomiai arba sirgo lengva forma. Nepasirodė tik tie, kurie blogai jautėsi, arba dar neturėjo kontakto ir nenorėjo užsikrėsti, tarp jų ir mūsų mylima močiutė...
Buvo siaubingai liūdna. Tiek mums, tiek močiutei. Gerai bent tai, kad nusprendėme pasidaryti grietuosius testus ir taip apsaugojome savo pažeidžiamiausią ir mylimiausią giminės narį. O viskas galėjo baigtis labai liūdnai.
Nereikia net sakyti, kaip nusiminė močiutė. Ir su ja susitikti atvykę giminaičiai. Todėl čia mums buvo pamoka, kaip negalima atsipalaiduoti net ir pasibaigus pandemijai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
