Dabar, kai svilina tokie karščiai, tai tikrai pergyvenu, kad nenutrokštų kur melduose. Visas jo žvejybos vietas žinau, čia pas mus aplink nelabai daugiau yra kur žvejoti. Tai nutariau atvežti jam atsigerti, kažko užkrimsti pasistiprinti. O ir pati norėjau nusimaudyti ir atsigaivinti.
Bet kai nuvažiavau, pamačiau savo meškeriotoją su kažkokia nepažįstama mergina meškeres užmetinėjant. O mergina tokia jauna, daili, graži!
Žinokit, net užviriau visa iš pykčio. Priėjau, nesislėpiau. Pažiūrėjau, kaip reaguos prigautas!
O jis lyg niekur nieko man sako, ko jam nepranešiau, kad atvažiuoju, būčiau sliekų dar prigriebus. Jokio nepatogumo, susigėdimo. Nešoko skradžias į vandenį slėptis.
Žvejoja sau ramiai, kabina kabliukus. Mergina lygiai taip pat. Nereaguoja į mane. Abu kažką kalbasi, tariasi, pakomentuoja, iš kurios pusės vėjas pučia...
Iš visų trijų tai čia man labiausiai nepatogu buvo. Pribloškė mane toks vyro abejingumas užtikus su mergina!
Grįžom namo, sakau, kaip pasiaiškinsi? O jis man – tai kad nėra ką aiškinti. Nepažįsta jis tos merginos. Neva, kažkokioj ten „Facebook“ grupėj susirašė, kas nori kartu žvejoti, abu kompanijos daugiau neturėjo, tai vat ir prisijungė. Sako, ieškojo mergina patyrusio, kas galėtų pamokyti žvejybos paslapčių...
Nežinau, gal aš senamadiška, bet man kažkaip atrodo nenormalu tokios žvejybos. Suprasčiau, kad dar koks nepažįstamas vyras būtų. Dabar jauna mergina ieško patyrusio žvejo... Ką man galvot? Kaip dabar pasitikėti vyru išleidžiant žvejot?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
