Tądien galvoje skambėjo Džordanos Butkutės dainos žodžiai: „Gimimo dieną, tą liūdną šventę“... Labai nemėgstu savo gimtadienių nuo neatmenamų laikų. O dabar ant torto turėjau užpūsti pusšimtį žvakučių – net verkt norėjosi. Vaikas užaugintas, vyras pas kitą pabėgęs...
Matydamos mane tokią nusiminusią draugės pasiūlė važiuoti prie jūros! Sutikau nedvejodama, nors buvo jau aštunta valanda vakaro, o nakvynei vietos neturėjome!
Kelionė iki pajūrio buvo tobula! Klausėmės muzikos, daug ir garsiai kvatojomės, buvome išalkusios mūsų laukiančio nuotykio!
Nuvykome į Palangą kelios minutės iki vidurnakčio. Kur nakvosim? Ką veiksim? Nesvarbu – lekiam prie jūros!
Taigi, savo gimtadienį sutikau geriausių draugių būryje, pasveikinta ošiančios jūros. Pamiršau apie mane slegiančius metus, pasijutau vėl tarsi paauglystėje! Buvau laiminga iki mėnulio ir atgal. Buvo tik mano artimiausios merginos, jūra ir vėjas.
Tačiau likimas man buvo dosnus ir didžiausiu mano gyvenimo nuotykiu tapo netikėta pažintis... Mus užkalbino pro šalį ėjusi vaikinų kompanija. Kone dvigubai jaunesni už mus...
Aš į kalbas nesileidau. Ką ten su jaunikliais prasidėti. Bet mano draugės nepasidavė ir pasinėrė su jais į naktinį flirtą.
Buvo visai smagu, gurkšnojome savo vyną, juokėmės iš jaunimo „bajeriukų“. Po to dar nuėjome į klubą ir iki soties prisišokome. Šokau iš širdies, kračiau rankas kojas tarsi barstydama iš kišenių savo akmenukais virtusius metus. Paryčiais šokių aikštelę palikau palengvėjusi, atjaunėjusi, išrėkusi ir išprakaitavusi savo liūdesį.
Jau švito. Nuėjome prie tilto pasitikti saulės. Vienas iš vaikinų – Julius, visą vakarą nepaleido, o po to buvo tvirtai apkabinęs mane per pečius, kad nesušalčiau (ar nepabėgčiau).
Vaikinai paklausė, kur mus palydėti į namus. Mes susižvalgėme ir pradėjome juoktis, kad neturime Palangoje namų. Eisime miegoti į automobilį arba į kopas. O gal į artimiausią viešbutį, jei turės laisvų lovų.
Tuomet Julius pasiūlė apsistoti jų bute bei pratęsti smagų vakarėlį... Ech, vaikinai, kam jums tokios brandaus amžiaus moterys, susirastumėt savo metų merginas... Bet jie neatlyžo ir kvietėsi į svečius.
Ilgai nesispyriojom ir sutikom. Negaliu nieko pasakoti apie savo drauges, bet aš pati tokios kosminės nakties gyvenime nebuvau turėjusi... Julius nuskraidino mane į kosmosą ir sugrąžino į Žemę. Nors kojos dar ilgai drebėjo, skrajojau padebesiais iš euforijos, laimės, adrenalino ir malonumo.
Sekančią dieną išsiskirstėme, mes grįžome namo. Kontaktais neapsikeitėme, ilgalaikių santykių palaikyti su jaunesniu tikrai nesiruošiau. Bet... Tą gimimo dieną prisiminsiu visada!
Šis rašinys dalyvauja konkurse „Nuotykis, kurio niekada nepamiršiu“!
Prisiminkite pačius karščiausius ir įsimintiniausius nuotykius, kurių niekada nepamiršite. Galbūt išgyvenote romantiškiausią nuotykį? O gal patyrėte pačias smagiausias atostogas? Įgyvendinote seną svajonę ir aplankėte svajonių šalį, įsigijote svajonių namą? Pasidalinkite savo nuotykiu su visais skaitytojais ir laimėkite prizą!
Skelbiame rašinių konkursą „Nuotykis, kurio niekada nepamiršiu“. Dalinkitės savo istorijomis, kurių laukiame paštu bendraukime@lrytas.lt.
Prizas už daugiausiai skaitytojų sulaukusią istoriją – 100 eurų „Esperanza Resort & SPA“ dovanų čekis. Prabangus penkių žvaigždučių viešbutis įsikūręs unikalioje kvapą gniaužiančioje vietoje, ant Ungurio ežero kranto, už 13 km nuo Trakų centro. Vešlaus privataus miško apsuptoje teritorijoje. Pasidovanokite sau 5 žvaigždučių poilsį!
Jūsų rašinių lauksime iki rugsėjo 10 d. Rugsėjo 12 d. paskelbsime laimėtoją!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
