Trečio vaikelio besilaukianti verslininkė pasidalino savo seksualios nėštukės fotosesija. Jauna, graži, pritrenkiančiai atrodanti moteris sudrebino mūsų Marijos žemelę ir įžiebė tokį kalbų cunamį, kokio jau seniai mūsų vis dar siaubingai konservatyvioje visuomenėje nebuvo.
Komentaruose moterys stebėjosi, žegnojosi. Kažkam tai atrodė negražu, kažkam neestetiška, kažkam netgi pasityčiojimas, kažkas nesuprato, kam tokį didelį pilvą rodyti viešai ar kam apskritai reikia taip seksualiai atrodyti nėščiai...
Vienas komentaras tai apskritai mane nokautavo, kad nėščiai moteriai nevalia viešumoje ne tik pačiai rodytis, bet ir savo vaikelio iki krikšto negalima niekam rodyti. Labai keistai skambėjo, nes Bibliją cituojančios moteriškės pačios nesusimąsto, kad nuodėmę tokiomis kalbomis ir mintimis daro.
Iš kur toks negatyvas? Pasakysiu jums, nes kažkas turi tai pasakyti. Pavydas! Dažniausiai visas neigiamas emocijas iššaukia pavydas, kad pasąmoningai žmogus pats to nori, bet negali turėti.
Permečiau akimi tuos tulžingus komentarus rašančiųjų profilius – vien moterys. Daugiausia pagyvenusios, tikriausiai pačios jau seniai vaikus ir gal net anūkus užauginusios. Tai kodėl taip niršti? Galbūt moterims pikta, kad nė viena jų neatrodė taip patraukliai susilaukus vaikų?
Štai mano viena bičiulė, gyvenanti provincijoje, liovėsi puoštis, dažytis einant į darbą vienoje valstybinėje įstaigoje. Aš jos klausiu, kodėl ji pamiršo savo perlų vėrinius ir kitus puošnius drabužius? Ji tik atsiduso, kad paprastos moterys jos nesupranta. Pajuokia, pašiepia, pakandžioja, klausia, gal į operą ši susiruošė, gal kolegą Saulių vilioja. Nenorėdama jų pykdyti, bičiulė pradėjo atrodyti kaip pilka pelyte, kad neišsiskirtų iš kitų pilkų provincijos pelių...
Bet jūs man pasakykit, ar moteris, tapusi mama, būtinai turi prarasti seksualumą? Ar susilaukusi vaikelio moteris gali fotografuotis tik prie berželių, mišrainių ar indaujų?
Ar vaikų turinti ar besilaukianti moteris turi užsirišti ant galvos skarą ir sėdėti su virbalais prie televizoriaus?
Ar sukūrus šeimą jau reikia pamiršti ryškų makiažą, aukštakulnius, šokius ant stalų, gilias iškirptes, trumpus sijonus, kelnaites su virvele, kitus saviraiškos būdus, kurie kitiems galbūt atrodo pernelyg seksualūs ir drąsūs?
Nėštumas, šeima, vaikai yra Dievo dovana, stebuklas, o ne kažkas smerktino, ko reikėtų gėdytis, ką reikėtų dangstyti ir slėpti.
Žiūrint į gražią besilaukiančią moterį su apnuogintu pilvu nematau nieko, dėl ko reikėtų žegnotis ir ką apkalbinėti. Protingos tai supranta...