„Turiu labai nemalonią problemą ir labai bijau dėl savo santuokos. Su vyru esame susituokę jau 15 metų. Ilgas laikas, per kurį tiek daug visko nutiko. Augo vaikai, keitėsi namai, darbai, draugai. Niekada nebuvau tas žmogus, kuriam prioritetas – pinigai. Bet visą laiką aš buvau ta, ant kurios laikosi visi namų finansai. Vyras dirbo mėgstamą, tačiau labai kukliai apmokamą darbą.
Įsimylėjau ir ilgai mylėjau žmogų, bet ne jo piniginę. Dėl to teko labai daug atsisakyti ir paaukoti. Negalėjome sau leisti nei atostogų užsienyje, nei geresnės buities, nei puošnesnių drabužių ar prabangesnių daiktų sau ar vaikams. Esam priversti visada taupyti, skaičiuoti kiekvieną centą, nes niekam nepakanka pinigų.
Tačiau pastaruoju metu manyje kažkas pasikeitė. Mano mylimas vyras mane pradėjo erzinti, kelti pyktį. Pradėjau jį kaltinti, kad per tiek bendro gyvenimo metų taip ir nesugebėjo (arba nenorėjo) rasti geriau apmokamo darbo.
Pavargau tempti tą finansinę naštą, visas paskolas ir pirkinius. Vyro alga, kurios jam gal ir pakako, kai susipažinome jauni „studenčiokai“, kelių asmenų šeimoje yra lyg krokodilo ašaros.
Noriu pakeliauti po užsienį, atostogauti ne pas uošvius kaime ar prie ežero su palapine. Noriu važinėti su geresne mašina, noriu su šeima dažniau aplankyti teatrą, restoraną, išleisti vaikus į draugų gimtadienius. Noriu avėti batus, kokių noriu, o ne kokius galiu sau leisti, noriu aprengti vaikus, aprūpinti juos kompiuteriais, riedučiais ar dviračiais, išleisti juos į ekskursijas ar vasaros stovyklas. Noriu nueiti į masažą ar nusivesti vaikus į baseiną. Man vienai ne tik šie dalykai yra sunkiai įgyvendinami. O vyras niekada šeimai neturi pakankamai pinigų (reikia taisyti mašiną, reikia jam naujų batų ir tt.).
Man jis netgi pasidarė nebepatrauklus. Niekada nemaniau, kad kada nors tai pasakysiu ir ateis diena, kada vietoje meilės pasirinksiu pinigus. Pavargau nuo tokio skurdaus gyvenimo. Nebemielas tas skurdus šeimyninis guolis.
Pastebiu, kad akys vis pastebi vyrus su prabangiais automobiliais ar laikrodžiais. Pradėjau domėtis ir rodyti dėmesį kitiems vyrams, kurie galėtų ne tik sutepti sumuštinį, bet ir sumokėti už vakarienę restorane.
Vis kaltinu save, kad tekėjau ne iš išskaičiavimo, o tik iš kvailos bukos meilės, kuri vis tiek kažkada baigiasi. Buvau jauna ir negalvojau nei apie savo, nei apie vaikų ateitį. Baisu ir pačiai, kad taip kalbu, bet pagaunu save galvojant, kad nieko baisaus pagulėti ir už pinigus.
Ką mums daryti? Bandyti keisti pačiai savo požiūrį? Ar bandyti per prievartą kažkaip keisti vyro darbą ir finansinę situaciją šeimoje?“, – rašė susirūpinusi moteris.