Nemačiau to nė vienais metais, kad lietuviai ant savų piltų tokias pamazgas. Buvo skaudu žiūrėti. Ir ne šiaip piktos komentatorės iš anoniminių anketų su gladijolėmis. Bet kritikos srutas pylė garsūs žmonės.
Nežinau, kaip tiems jaunuoliams pavyko atsilaikyti. Žaviuosi ir stebiuosi jų stipriu stuburu. Mūsų atstovai visą laiką išliko ramūs, santūrūs, žianantys savo vertę. Ne kiekvienas atlikėjas išlaikytų tokį šaltumą ir susitvardytų nekibti į atlapus.
Buvo šlykštu klausytis visų drabužių ir kvepalų dizainerių pajuokų dėl stiliaus, dainos ir ko tik nori. Tikrai negalėjau patikėti, kad mes galime taip stipriai pulti ir nepalaikyti savų. Galima juos pulti, nes jie neturi tvirto užnugario? Nes patys nesižarsto įžeidinėjimais?
Susiję straipsniai
Tikrai džiaugiuosi, kad mūsų jaunimas nebebijo pastovėti už save ir savo įsitikinimus, nebijo dainuoti ir atrodyti taip, kaip jiems patinka, o ne taip, kaip primeta masės.
Tai „Europa“ vertina, tik mes ne. Todėl negalėjau stebėti visko iš šalies kaip eilinė žiūrovė, norėjau savo mintimis pasidalinti viešai!
Žvelgiant į tarptautinės „Eurovizijos“ sceną mūsų pasirodymas iš kitų kardinaliai išsiskyrė. Pasirodėme unikalūs, saviti, „sofistikuoti“. Toks „Michelin“ lygio pasirodymas „Makdonaldse“. Tarp visokiausių tortų (tiesiogine to žodžio prasme), blizgučių ir vulgarybių suspindome kaip deimantas.
„Katarsio“ pasirodymas atrodė aukščiausiame lygyje, visiškas kontrastas. Linkiu sėkmės finale ir palaikome savus!