Sveikinimų metu jaunieji fotografavosi su kiekvienu svečiu. Atrodytų, kas čia blogo, normalu, kad nori turėti prisiminimą. Tačiau ne tik aš, bet, kaip supratau, ir kiti svečiai pastebėjo, kaip egoistiškai elgėsi šventės kaltininkai.
Jaunieji, gavę vokelius su pinigine dovana, jų nepadėjo į šalį, kaip esu mačiusi kitose vestuvėse, bet fotografavosi su svečiais, vokelius laikydami rankose.
Panašu, kad tokiu būdu jie norėjo užfiksuoti, kas kokį vokelį padovanojo, ir vėliau sužinoti, kas kiek pinigų davė.
Tiesa sakant, mane tai ne juokais įžeidė. Juk dovana yra kiekvieno asmeninis reikalas. Galbūt aš įdėjau tiek pinigų, kiek tą akimirką galėjau sau leisti. Pasijaučiau taip, lyg į šventę mane kvietė tik dėl naudos.
Gerai, kad dar nesugalvojo iškart patikrinti vokelių ir, jeigu suma pasirodytų per maža, išprašyti iš šventės.
Žinoma, šiek tiek ironizuoju, bet visą vakarą negalėjau išmesti iš galvos minties, kad šventė, kurioje turėjo būti vien tik meilė, džiaugsmas ir nuoširdumas, virto kažkokiu atsiskaitymu ar pajamų egzaminu.
Tiesiog šokas, taip Lietuvoje dar nebuvau mačiusi. Ar tik man atrodo, kad tai peržengia ribas?