Po kelerių metų kantraus laukimo ji buvo parduota už daugiau nei 12 tūkst. zlotų (2 759 Eur).
Ši istorija sukėlė susižavėjimą internete, bet kartu ir audringas diskusijas komentaruose.
Apie šį atvejį socialiniuose tinkluose papasakojo internautas, jau daugelį metų dėvėtų drabužių parduotuvėse ieškantis mados perlų. Pasak jo, viskas prasidėjo 2019 m. rugsėjį viename iš dėvėtų drabužių parduotuvių.
Pamatykite: vestuvinės suknelės verčia išsižioti – pagamintos neįprastu būdu
„Žiūrime į kainą – 37 zlotai (8.51 Eur). Kaip už paprastą suknelę „vienintelei progai gyvenime“ – ir taip nemažai. Pažiūrime į vidų ir tada – šokas: etiketė „Christian Dior“, – pasakoja internautas.
Ar tai originalas? Prasideda tikrinimas
„Fakt“ rašo, kad iš pradžių niekas nebuvo tikras, ar tai originalas. Pasitarus su interneto bendruomene, besidominčia dėvėta mada, suknelė praėjo pirminį autentiškumo patikrinimą. Vis dėlto, pasigirdo nuomonių, kad tokio drabužio gali niekada nepavykti parduoti. Todėl suknelė liko… parduotuvėje.
Tik vakare, atlikus išsamesnį tyrimą, paaiškėjo, kad ši suknelė – iš „Christian Dior“ vestuvinės kolekcijos, sukurtos 9-ajame dešimtmetyje. Kitą dieną istorijos autorius susirado parduotuvės numerį, paskambino, rezervavo suknelę ir – kaip pats prisipažįsta – nusiderėjo kainą iki 30 zlotų (6.90 Eur).
Susiję straipsniai
„Šokome iš džiaugsmo automobilių stovėjimo aikštelėje“, – prisimena jis.
Suknelė parduota
Suknelė ilgus mėnesius laukė savo pirkėjo. Tik įsigijus manekeną ji buvo įkelta į prabangią pardavimo platformą, kuri specializuojasi dėvėtos, bet prabangios mados prekyboje.
Lūžis įvyko beveik po ketverių metų
„Gavome pasiūlymą – daugiau nei 12 tūkst. zlotų (2 759.89 Eur). Sutikome iš karto. Po kelių dienų gavome patvirtinimą iš platformos būstinės: suknelė sėkmingai praėjo galutinę patikrą. Sandoris baigtas“, – pasakoja internautas.
Milžiniškos emocijos
„Vėl šokome iš džiaugsmo automobilių stovėjimo aikštelėje“, – priduria jis.
Istorija sužavėjo daugybę interneto vartotojų.
„Puiki istorija, norėtųsi daugiau tokių radinių“, „Tokie laimikiai tikrai pasitaiko. Aš pats turiu „Moschino“ švarką, pirktą Vroclavo padėvėtuose prieš 25 metus“, – rašo komentatoriai.
Tačiau pasigirdo ir kritikos
Neapsieita be neigiamų nuomonių. Kai kurie komentatoriai mano, kad prekyba prekinių ženklų drabužiais iš „second hand“ parduotuvių griauna jų idėją.
„Nėra jokios dorybės pirkti ten vien tam, kad perparduotum“, „Dėl tokių žmonių dėvėtų drabužių parduotuvės praranda prasmę“, „Kažkas išperka gerus daiktus tik tam, kad vėliau juos brangiau parduotų internete“, – rašoma komentaruose.
Taip pat pasigirsta nuomonių, kad būtent dėl tokios praktikos kainos „second hand“ parduotuvėse kyla ir vis dažniau prilygsta masinių drabužių tinklų kainoms.
„Anksčiau į dėvėtų drabužių parduotuves eidavai ieškoti kažko ypatingo sau. Dabar tai tapo lenktynėmis dėl etikečių“, – rašo nusivylę klientai.
Viena aišku – „Christian Dior“ vestuvinės suknelės, nupirktos už 30 zlotų (6.90 Eur), istorija rodo, kad dėvėtų drabužių parduotuvėse vis dar galima rasti tikrų lobių. Klausimas tik – ar visiems.