„Pastaruoju metu viešojoje erdvėje, net ir iš pirmosios ponios lūpų, vis garsiau skambama apie mažėjantį gimstamumą ir šalies senėjimą.
Kadangi aš pats esu keturių vaikų tėvas, nusprendžiau į šią temą sureaguoti pateikdamas savo kasdienišką realybę, kuri sukasi tarp darželio, mokyklų, būrelių, korepetitorių, išnykstančių kepurių paieškos ir nuolat tuštėjančio pieno ir bananų sandėlio.
Mes su šeima gyvename gražiame name, Lietuvos regione. Paskolą gavome dar tuomet, kai turėjome du vaikus – bankininkė į mus žiūrėjo ne kaip į riziką, o kaip į žmones, kurie kuria ateitį. Esu jai dėkingas. Tačiau šiuo metu bankas net į kalbas nesileistų, tektų ieškoti, kas norėtų išnuomoti būstą šešių asmenų šeimai.
Seimo sprendimui – tėvų kritika: parama nereikalinga visoms šeimoms ir ekonomikos tai nepaskatins
Turiu draugų, kurie neturi vaikų. Jų gyvenimas, kaip „premium“ klasės atstovų: nauji telefonai, prabangūs automobiliai, ilgos atostogos, miegas iki pietų, o namai blizga lyg ten gyventų profesionalus valytojų būrys.
Nesu skridęs lėktuvu, nebuvau Turkijoje. Ne todėl, kad nenorėčiau – tiesiog šeimos prioritetai visada ateina pirmiau už asmenines svajones. Kol mano draugai apkeliavo pasaulį, aš – visus regiono žaidimų kambarius.
Kliūtys, su kuriomis susiduriame kaip daugiavaikė šeima
Absurdas Darželyje:
Vietos valdžia pastatė naują, gražų darželį. Atrodytų – pagaliau! Bet paaiškėjo, kad mūsų vaiko amžiaus grupės tiesiog nebuvo formuojamos. Tėvai priversti laviruoti tarp grafikų ir logistikos, prilygstančios kariuomenės operacijoms.
Aukšto Pilotažo Finansų Inžinerija:
Susiję straipsniai
Vieno vaiko lavinimas jau yra investicija. O keturių? Darželio mokesčiai, būreliai, korepetitoriai, edukacijos – visas šeimos biudžetas tampa aukšto pilotažo finansų inžinerija, kurioje bet koks netikėtumas gali išmušti iš vėžių.
Laisvalaikio Deficitas:
Kai augini kelis vaikus, tėvams laisvalaikio tiesiog nėra. Romantiška vakarienė? Neįmanoma. Auklės kainuoja daugiau nei visas pasimatymas. Dažnai vienintelė mūsų „poros vakarienė“ – suvalgyti likučius, kai visi galiausiai užmiega.
Rašau ne skųsdamasis. Savo keturis vaikus myliu ir į nieką jų nekeisčiau. Vaikai yra mūsų valstybės ateitis, bet jie dažnai tampa prabanga tiems, kurie ryžtasi jų turėti.
Jei Lietuva išties nori paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų, manau, turi būti kuriamos realios sąlygos:
Daugiau lankstumo tėvams darbo rinkoje. Tikra finansinė parama, o ne simbolinės išmokos, kurios nepadengia realių išlaidų. Darželiai, kuriuose grupės formuojamos pagal realų poreikį, o ne pagal popierius. Supratimas: tėvai nėra prašytojai – jie yra tie, kurie kuria valstybės ateitį“ – Vytautas iš provincijos.



