Sakysit, esu apsileidusi, neturiu valios ir panašiai, bet tikrai esu išbandžiusi įvairias dietas, dietologo pagalbą ir sportą, bet savo bėdų neatsikratau... Ir tai mane žlugdo kaip asmenybę.
Prieš 4 metus buvau pasitempusi, savim patenkinta ir tikrai didžiavausi savimi ir savo kūnu, jaučiausi patraukli, seksuali ir graži, bet...
Pastojau. Tai buvo nuostabus laikas ir nuostabus laukimas tol, kol manęs nepaliko sugyventinis – pareiškė, kad jis nenori vaiko. Šeštą nėštumo mėnesį likau viena...
Buvo labai sunku, bet gelbėjo viena mintis – jog turėsiu sūnų. Sūnus gimė nuostabus ir stiprus berniukas, mano akių šviesa, mano visas gyvenimas. Pradėjau gyventi tik dėl jo, taip yra ir iki šiol. Bet save kaip asmenybę pamiršau visiškai.
Per nėštumą priaugau daug – apie 30 kg. Bandžiau jų atsikratyti įvairiausiais būdais, netekau dalies viršsvorio, bet, laikui bėgant, vėl visi nėštumo metu priaugti kilogramai grįžo. Ką bedaryčiau, niekaip nepavyksta vėl tapti tokia, kokia buvau...
Sūnus auga, norisi surasti jam tėtį, sau vyrą ir bandyt iš naujo kurti gyvenimą, turėti taip norimą pilnavertę šeimą. Tačiau tai niekaip nepavyksta – gėdijuosi savo kūno, savęs! Pripažinkim – Lietuvos vyrams tikrai nelabai patinka apvalokos moterys.
Pasitobulinti kūną būtų nuostabu!!! Pradėčiau save ir vėl vertinti bei mylėti, grožėtis savo kūnu ir nebijoti nusirengti. Grįžtų ryžtas, pasitikėjimas, noras vėl siekti savo tikslų, tobulėti ir siekti geresnės ateities sau ir savo sūnui. Kad sūnus didžiuotųsi savo mama. Tai būtų naujo gyvenimo pradžia. Tad prašau Jūsų pagalbos.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
