Kai pastojau, buvau labai laiminga. Ištekėjau ir gyvenom tarsi devintam danguj. Kai gimė dukrytė, tikėjausi, kad tie mano kilogramai tiesiog nukris, kadangi judėjau ir maistą reguliavau, bet atsitiko kaip atsitiko.
Po gimdymo bijau pažvelgti į veidrodį, o jei ir pažvelgiu, tiesiog kaupiasi ašaros akyse. Visas kūnas nusėtas vien strijomis, ne tik pilvas, bet ir krūtinė, kojos, rankos.
Mes su vyru labai vienas kitą mylime, jis man visada sako, kad aš jam graži ir vienintelė. Žinau, turėčiau būti laiminga ir džiaugtis tokiais savo vyro žodžiais, bet veide tik pasirodo šypsena, o viduje visa siela verkia iš skausmo, kad negaliu būti moteris, kuri džiaugiasi savo gyvenimu.
O ir darbui pradėjo trukdyti nukaręs pilvas, kadangi aš dirbu darbą su žmonėmis. Padirbėjus daugiau, pradeda prakaituoti visa papilvė, atsiranda nemalonus kvapas. Jau nešnekant apie vasarą, tiesiog niekur nesinorėjo eiti iš namų, nes tik išeini ir jau po valandos visa suprakaitavusi, tenka lįsti po dušu.
Iš tikrųjų labai sunku apie tai pasakoti, nes tokio diskomforto nelinkėčiau net didžiausiam savo priešui.
Kiek esu laikiusis dietų ar sportavusi, viskas buvo veltui, nes vis dėl kažkokios nesuvokiamos priežasties viską mesdavau ir svoris grįždavo su kaupu, tad jau nusviro rankos. Na ir į parduotuves nuėjus nieko gero neišgirsti kaip tik: „Tokio dydžio drabužių nėra“. Ir vėl su ašaromis akyse leki į didelių dydžių parduotuvę, kurioje tiesiog nėra jokio pasirinkimo.
Bendradarbiai taip pat nepaguodžia, kai juokaudami tave vadina meška.
Dantys taip pat po gimdymo kaip pašėlę pradėjo gesti, jau du teko protezuoti, o visi likę sugedę. Nors prieš pusę metų susitvarkiau visus, bet jau pažvelgus į juos, ryškiai matosi, kad tas tvarkymas nuėjo šuniui ant uodegos, o ir kvapas iš burnos ne koks jau.
Pusę metų buvo ramu, bet jau net baisu eiti pas odontologą, nes gali išgirsti kiek tai kainuos, o pinigėlių iš tikrųjų nėra tiek, kad galėtum kas pusmetį juos tvarkyti ir protezuoti.
Labai norėčiau prarasti nukarusį pilvą, susitvarkyti dantis ir pakoreguoti krūtinę, nes nuo 1,5 m. maitinimo krūtimi, ji tapo nukarusi ir nebedaili.
Atrodo, taip norėtųsi nusipirkti ką nors madingo ar nors kartą pasipuošti suknele, bet tai jau tampa tik svajonėmis. Bet tą svajonę gal galėsit išpildyti Jūs? Dėkoju Jums, kad skyrėte laiko mano laiško skaitymui.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
