Pabundu visiškai patikėjusi sapnu, galvoju, na, einu į dušą ir ruošiuosi į šermenis, reikia paskubėti. Išėjusi iš savo kambario sutinku tėtį koridoriuje, o jis man ir sako: „Justina, 12 valandą važiuosim į šarvojimo salę, prosenelė mirė.“
Sakau: „Žinau, juk jau sakei.“ Net pyktelėjau, kad kartoja čia man kelintą kartą.
O tėtis pažiūrėjo keistu žvilgsniu į mane ir sako: „Nieko aš tau nesakiau, pats sužinojau tik prieš valandą, kai tu dar miegojai.“ Lygiai taip pat buvo su senelio mirtimi. Atsibudau po labai tikroviško sapno ir jau žinojau, kad jo nebėra. Taip ir buvo...
Žmonės sako, kad sapnai veikia mūsų pasąmonę, bet tokie dalykai, manau, tik įrodo, jog sapnuose yra kažkas daugiau, nes tokių įvykių juk neįmanoma nuspėti.
Jūs taip pat galite dalyvauti konkurse „Ryškiausias tavo gyvenimo sapnas“ ir laimėti Jurgitos Noreikienės romaną „Tikėjimo dugnas“. Skaitykite konkurso sąlygas čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
