Mums pirmąją kelionę su vaikinu į užsienį pasiūlė draugų kompanija. Nieko nereikėjo galvoti – nei kur skrendame, nei į kokį viešbutį – viskas buvo suorganizuota, mums tereikėjo nusipirkti bilietus į Turkiją, Kemero miestelį. Kelionės labai laukėme, nes kaip tik buvo pavasario pradžia, visi pasiilgę šilumos, saulės, jūros, atostogų...
Išaušus kelionės dienai, visi su šypsenomis veiduose važiavome į oro uostą. Skrydis buvo trumpas, nes beveik visą laiką pramiegojome.
Atskridus į Turkiją, Kemerą, visų nuotaika dar pagerėjo, nes oras – nuostabus: saulutė šviečia, jūra, baseinas, kalnai – geriau ir negali būti.
Ir štai antrąją naktį atsitiko tai, ką galima pamatyti tik filmuose...
Antrąją atostogų dieną parėjau pamiegoti pietų miego, nes buvau pavargusi po ekskursijos. Tik užmerkiau akis – ir pamačiau ilgą baltą liniją. Toks vaizdas, lyg žaibas būtų trenkęs išilgai. Ir išgirdau vyrišką balsą, kuris rusiškai ištarė kažkokį žodį.
Išsigandau, greit pašokau ir išbėgau iš kambario. Sutikau prie baseino vaikiną su draugais, papasakojau jiems, o jie mane nuramino, pasakė, kad čia baseino apšvietimas sumirksėjo ar kažkas tokio. Apsiraminau, pralinksmėjau, visi pramogavom toliau.
Artėjant nakčiai, man pasidarė vėl neramu, bet stengiausi negalvoti, kas nutiko. Parėjome su vaikinu, aptarėme, kaip smagiai leidžiame laiką ir nuėjome miegoti.
Ir... vėl tokia pati šviesa akyse kelioms sekundėms, televizorius įsijungė ir pradėjo mirksėti. Mes su vaikinu šokome iš lovos, jis paklausė, ar aš mačiau tą patį. Tada greitai susikrovėme lagaminus – per tą laiką televizorius dar kartą trumpam įsijungė ir išsijungė. Be to, pradėjo kažkas girgždėti.
Išbėgome iš kambario, nors buvo apie 2 val. 30 min. nakties. Koridoriuje buvo irgi baisu – jis buvo neapšviestas, tik kambarių numeriai.
Nuskubėjome iki draugų kambario, pradėjom baladoti, kad įsileistų. Jie iš karto neatidarė, nes dar miegojo. O kol baladojome, tas keistas girgždesys girdėjosi ir koridoriuje – toks garsas, lyg būtume medinėje trobelėje.
Galiausiai draugai įsileido į kambarį. Pamatę mūsų akis, jie suprato, kad nutiko kažkas negero. Man iš baimės ašaros riedėjo. Juk tai man nutiko net 2 kartus! Gerai, kad draugė turėjo raminamųjų.
Vaikinas nuėjo į registratūrą papasakoti, kas mums nutiko. Jie pasakė, kad jų viešbutyje taip nutiko pirmą kartą ir pasiūlė mums kitą kambarį. Bet mes su vaikinu tą naktį likome miegoti pas draugus...
Kitą dieną persikraustėme į kitą kambarį ir labai džiaugėmės, kad šis įvykis daugiau nepasikartojo. Jautėmės kaip siaubo filme – tikrai niekam nelinkiu patirti tokio jausmo. Tą naktį norėjau tik važiuoti namo.
Ryte kažkiek apsiraminom ir stengėmės kuo greičiau viską pamiršti. Aišku, tai nebuvo taip lengva, nes visas kitas naktis ramiai užmigti nepavyko.
Kai draugai, kurie atostogavo su mumis, išgirdo mūsų pasakojimą, buvo pasibaisėję – visiems šiurpai ėjo. Jie nuoširdžiai sakė, kad nežinia, kaip tokioje situacijoje būtų patys sureagavę, ir džiaugėsi, kad tai nenutiko jiems.
Jei nebūtų buvę tos košmariškos nakties, atostogas įvertinčiau labai gerai, nes visos dienos buvo šiltos, saulėtos, gera draugų kompanija, pramogos, ekskursijos. Plaukiojome laivu, iš kurio šokinėjome į jūrą, plaukėme kateriu, kilome parašiutu, plaukėme valtimi sraunia upe, aplankėme gražiausias vietas Kemere, Antalijoje.
Sakoma, svajonių negalima atskleisti, nes jos neišsipildo. Bet mano svajonė – laimėti kelionę į Veroną Italijoje. Tai būtų abiems dar vienas pirmas kartas – tik dviese aplankytume šią nuostabią šalį.
Jūs taip pat galite dalyvauti „Bendraukime ir „Teztour“ konkurse „Kelionės nuotykis, kurio niekada nepamiršiu“. Konkurso nugalėtojui atiteks kelionė į Italiją dviems asmenims. Daugiau apie konkursą skaitykite čia.