Rytas ateina greitai, nors darbo dienos pradžią pramiegojome. Nieko nereikia planuoti – tiesiog apžiūrėti miestą, vandenyno pakrantę, mėgautis žiedais.
Status skardis ir Ikaras
Butas erdvus, daug langų ir didelis balkonas. Suprantu, šeimininkės užuominą-pažadą: prieš save matau Kabo Žirao skardį. „Būtinai turėsime ten nukakti ir užlipti“, – išgirstu iš už nugaros.
Išeinu į balkoną – vėjas aprimęs. Mėgaujuosi skardžio paveikslu. Debesų šešėliai jį pritemdo, bet saulės spinduliai netrukus randa pralaidą ir plūsteli ant baltų namų sienų, žalių daržų kaskadų, mėlynųjų palisandramedžių alėjų.
Tik Ikaro tirpstančiais sparnais ryto saulė dar šiek tiek pagaili. Sielvartinga skulptūra – matau ir puolusį angelą, ir pakaruoklį. Ji gedi darbininkų, žuvusių per tunelių ir levadų statybas, bet aš to nežinau. Nusuku akis į bananų sąžalyną. Vaisiai dar žali, vos vos užsimezgę.
Kas mane stebi?
Žmona paliečia petį. Šnabžda į ausį. To ir tikėjausi rišdamas šių naujų maudymosi kelnaičių virvelę. „Elkis gražiai, – įspėja ji, – tave stebi.“ Ji parodo į namą kitapus plačios gatvės. Balkone stypso dvi merginos ir dalijasi žiūronais. Akiplėšiškai įsistebeilijo. Žmona negali patikėti: „Gal jos naktį Magic Maiko apsivalgė?“ Buvau girdėjęs istorijų apie vyrus su žiūronais Palangos kopose, bet Madeiroje...
O dar planavau įšokti į saulėje žėrintį baseiną namo kieme. Žiūronų jos nepaleidžia iš rankų. Smalsianosės gašlūnės. Įtempiu savo šešiapakį. Žinoma, suprantu, kad ne kiekvienas vyras gali užsirišti savo batus pasilenkęs, padaryti 30 atsilenkimų ir 25 pritūpimus, bet vis dėlto... man dar toli iki Cristiano Ronaldo. Staiga nutvilko nuojauta, kad CR7 grįžo į gimtąją salą ir dabar stovi kur nors gretimame balkone.
Iškišu galvą ir apsuku žvilgsniu aplink. Tylu. Neklega joks mažas ir nemurkia supermodelis. Ankstoka, todėl dauguma poilsiautojų miega.
Atsigręžiu į kambarį ir atpalaiduoju pilvo raumenis. Staiga išgirstu gatvėje spiegiantį greitosios pagalbos automobilį. Sustoja kažkur už kampo.
Moterys išsigąsta
Įdomu, įdomu. „Pasižiūrėsiu, kas ten vyksta“, – įspėju žmoną ir apsivilkęs daugiau drabužių išeinu.
O už kampo susirinko visi Funšalio gyventojai, kurie nebemiega. Žinoma, išskyrus tas dvi merginas balkone ir mano žmoną. Žinoma, susirinkusiųjų dauguma yra anksti darbą parduotuvėse, grožio salonuose ir kepyklose pradedančios moterys bei valytojos. Todėl dar nepriėjęs namo kampo girdžiu, kaip jos šaukiasi Dievo.
Gatvėje guli vyras be sąmonės. Kraujas plūsta ant asfalto. Mano žvilgsnis šokinėja: į jį – į Ikarą, į jį – į Ikarą.
Teko papasakoti
Vyrą partrenkė nedidelis automobilis. Žmogus ėjo per pėsčiųjų perėją. Automobilio vairuotoja rauda susmukusi ant suolelio, praeiviai ją ramina. Policija uždaro eismą, kad medikai ant neštuvų paguldytų nelaimėlį ir išvežtų į ligoninę. Vargšelis atrodo tikrai prastai, kaklas įtvare, kūnas apibrozdintas.
Staiga suprantu, kad balkono merginos šią nelaimę pastebėjo iš karto. Tapo tiesioginėmis eismo įvykio liudininkėmis.
Mano žmona bijo kraujo. Grįžęs giliai įkvepiu ir papasakoju, ką mačiau. Žmona prisidengia lūpas ranka, palinguoja galva į šonus. Matau, kaip jos akyse nebelieka pavydo smilkčių. Merginoms atleista.
Jūs taip pat galite dalyvauti „Bendraukime“ ir „Teztour“ konkurse „Kelionės nuotykis, kurio niekada nepamiršiu“. Konkurso nugalėtojui atiteks kelionė į Italiją dviem asmenims. Daugiau apie konkursą skaitykite čia.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
