Tačiau tašką santykiuose pasiryžau padėti tik tuomet, kai ranką prieš mane jis pakėlė sūnaus akivaizdoje. Tada ir apsisprendžiau keisti savo gyvenimą.
Pirmiausia, vardan pokyčių, man reikėjo palikti vyrą. Toliau jau sekė tik geri dalykai. Tik ramybės nedavė po nėštumo likęs negražus pilvas ir nustojus maitinti sūnų subliuškusi krūtinė. Tyliai vis pagalvodavau apie galimybę susigrąžinti buvusias formas, apsivilkti atviresnį drabužį, tačiau tai atrodė paprastos fantazijos, kurias įgyvendinti, rodos, neturėjau galimybių.
Visai atsitiktinai vieną dieną išvydau žinutę, jog skelbiama naujo projekto „Noriu būti graži ir man dėl to ne gėda“ atranka. Ilgai negalvojusi, nusiunčiau duomenis ir savo istoriją. Kai gavau atsakymą, kad būtent aš esu pasirinkta kaip projekto nugalėtoja, negalėjau patikėti savo laime. Gal dėl to, kad visai nesitikėjau laimėti...
Žinoma, euforija greitai sumišo su jauduliu ir baime, bet noras turėti gražų kūną nugalėjo. Jau nuo pat pirmos akimirkos, kai dar tik rašiau anketą, žinojau, kad norėčiau natūralios B dydžio krūtinės, o pilvo plastika atrodė itin sudėtinga procedūra! Nerimavau, kaip bus po operacijos, kaip viskas sugis, kad nebūtų jokių komplikacijų...
Tačiau pakalbėjusi su mane operavususiu plastikos chirurgu Kęstučiu Maslausku, nurimau. Į visus man kilusius klausimus buvo atsakyta, tad baimė išgaravo ir nusiteikiau, kad viskas bus gerai. Taip ir buvo.
Pabudus po operacijos, pirmos mintys sukosi apie sūnų, kurį, pamenu, sapnavau operacijos metu. Mintis apie jį nutraukė gydytojų pokalbis, kad operacija pavyko ir aš puikiai atrodau. Tuo metu, turbūt iš džiaugsmo, susigraudinau – džiaugiausi, kad viskas pavyko ir sunkiausias darbas jau praeityje.
Galiu dabar drąsiai sakyti, kad nereikia laukti penkiasdešimties metų, kad galėtume pasidaryti plastinę operaciją. Jei tik reikia ir yra galimybių – tik drąsiau.
Esu nuoširdžiai dėkinga klinikai „Grožio chirurgija“ už suteiktą galimybę tapti gražesne moterimi: plastikos chirurgui Kęstučiui Maslauskui ir visai komandai už puikų darbą bei geras emocijas.
Po operacijos fiziškai jaučiausi labai gerai, nebuvo jokių skausmų tik šioks šoks tempimas pilvo apačioje ir kurį laiką vaikščiojau susilenkusi, kaip senutė. Sunkiau buvo apriboti fizinę veiklą, nieko sunkaus nekilnoti. Net su sūnumi buvome susitarę, kad kurį laiką mamytė jo negalės pakelti.
Dabar, praėjus keliems mėnesiams po operacijos, kai jau galiu matyti rezultatus, jaučiuosi labai gerai. Dar šviesės ir gis operacijų ir taip nežymūs randai, bet džiaugiuosi žiūrėdama į veidrodį. Nebijau pasakyti, kad labiau pasitikiu savimi, net nebijau užsidėti atvirą maudymosi kostiumėlį.
Džiaugiuosi, kad patekau į šį projektą ir pildosi mano norai, dėl kurių ryžausi pokyčiams. Manau, kad tai yra geras žingsnis į priekį.
Klinika „Grožio chirurgija“ kartu su naujienu portalu lrytas.lt pristato pokyčių projektą „Noriu būti graži ir man dėl to negėda“. Tai – antrasis konkurso laimėtojos Gitanos Račkauskaitės dienoraštis. Pirmąjį dienoraštį galima rasti čia.
Pokyčių projektas tik įsibėgėja, sekite naujienas ir sužinokite, dėl kokių dar klinikos „Grožio chirurgija“ dovanotų išvaizdos pasikeitimų džiaugsis Gitana.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
